Gabalėlis torto laimėjus konkursą! Tokią, atrodytų, vaikišką svajonę pagarsino ne vienas Marijampolės pataisos namų kalinys, „Akistatai“ apsilankius už grotų Kūčių ir šv. Kalėdų išvakarėse. Rūpėjo pajausti, kokiomis nuotaikomis prieš šventes kvėpuoja „zona“.
Puošė savo patalpas
Šiuo metu Marijampolės pataisos namuose gyvena per 1200 nuteistųjų. Dauguma kalbintųjų atsakė, kad šv. Kalėdos – laukiama šventė, o dienos prieš jas – nuotaikingesnės, šventiškesnės nei įprastai.
Šv. Kalėdų laukimo nuotaikos už grotų Marijampolėje sklando jau bene nuo lapkričio pabaigos, kai buvo paskelbtas tradicinis, gal prieš dešimtmetį pradėtas rengti gražiausiai papuoštos nuteistųjų gyvenamosios patalpos ir kalėdinės eglutės konkursas.
Kai kam gal ir sunku įsivaizduoti, kad peiliu sugėrovą nužudęs ar vienkiemio senukus apiplėšęs vyras ima į rankas spalvoto popieriaus lapą ir piešia bei karpo kalėdinius akcentus papuošimui, lanksto suvenyrą, klijuoja girliandos žiedus. Bet taip yra. Kaliniai, kambariuose gyvenantys po 20 ir daugiau, tikino, kad patalpas puošė visi – nebuvo nei tinginiaujančiųjų, kurie šaipytųsi ar skeptiškai vertintų norą pasipuošti, nei pastumdėlių, kurie tik vykdytų „bachūrų“ įsakymus. „Reikia šventes sutikti puošnesnėje, neįprastoje aplinkoje – tuo rūpinantis, vieni nuo kitų užsikrečia noru pridėti savo ranką, – sakė nuteistasis Gintas. – Jokios prievartos nebuvo.”
Visuose kambariuose papuoštos dirbtinės eglutės, kurias parūpino įstaigos administracija. Ant jų prikabinta ne tik tradicinių žaisliukų, bet ir saldainių, karpinių, lankstinių.
Kambarių ir koridorių lubas puošia irgi nuteistųjų pagamintos blizgančios girliandos. Viename koridoriuje šv. Kalėdų nuotaikas išduoda apgyvendintas Kalėdų senis ir jo palydovė Snieguolė. Žmogaus dydžio lėlės – irgi nuteistųjų rankų darbas. Vietą, kurioje jos įkurdintos, išduoda laisvės netekusių vyrų svajones atspindinčios pusnuogės Snieguolės neįprastos aprangos detalės – apatiniai drabužėliai. Kur gavo moters liemenuką ir madingas apatines kelnaites, Snieguolės „meistrai“ neišdavė – atsakė tik šelmiškomis šypsenomis.
Išsiskyrė išmone
Savo gyvenamąsias patalpas kaliniai puošė ir dėl konkurso prizo – pažadėto torto. Sakė, kad tokio deserto jie nelaisvėje labai pasiilgę, tad laukia visai kaip vaikai. Konkurso komisijai nebus lengva išrinkti būrį, kuriam atiteks tas tortas, nes patalpos išpuoštos beveik visur. Galbūt teks kreipti dėmesį į nuteistųjų pastangas ir išmonę – štai vienoje baudos izoliatoriaus kameroje nubaustieji ne tik papuošę eglutę savo rankdarbiais, bet ir ją pačią kruopščiai pasigaminę – karpę, sukę, klijavę – iš kieto žalio popieriaus. Margaspalvė puošmena mažoje kameroje įterpta tarp lovų ir stalo – ji šiuo metu yra išskirtinis akcentas šalia nuteistųjų vaikų nuotraukų rėmeliuose ir... nuogos moters paveikslo (tai – dažnas kalėjimo atributas).
Be minėto puošmenų konkurso, šventinėmis dienomis bus pagerbti ir kitų konkursų bei varžybų nugalėtojai: vasarą vyko įvairios sportinės varžybos, o neseniai baigėsi rašinio konkursas. Kaliniai kūrė... pasakas. Tikrai įdomu, ką jie rašė pagal tokius pavadinimus: „Rožių krūmas svajonių sode“, „Pasaka apie blogio ir gėrio karalystę“, „Mano svajonių valstybė“...
Renka dovanas vaikams
Šiais metais Marijampolės pataisos namuose yra ir viena svarbi kalėdinė naujovė: renkamos dovanos nelaimingiems vaikams. Jas gaus trijų Marijampolės savivaldybėje esančių Vaiko dienos centrų lankytojai – apie 60 vaikų.
Kaip sakė Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Kęstutis Liaudanskas, dovanų vaikams idėja gimė patiems nuteistiesiems – be jokių „nuleidimų iš viršaus“. Anot jo, tai pasiteisino – vyrai renka dovanas labai geranoriškai. „Ne vienam jų tokia auka yra galbūt pirmas geras darbas jų gyvenime“, – sakė K. Liaudanskas.
„Kilo mintis kam nors padaryti džiugesnes Kalėdas, kuo nors pasidalinti, tad pasirinkome vaikus, kurių tėveliai negali suteikti jiems tokio džiaugsmo, – kalbėjo daug metų kalintis Arnoldas, trijų vaikų tėvas, pats užaugęs internate. – Ne vienas turime vaikų, su kuriais dabar esame ne kartu, tad puikiai suprantame, ką vaikui reiškia netikėta dovana.“
Anot Arnoldo, idėją dovanoti vaikams didžioji dauguma nuteistųjų sutiko labai palankiai – kas kiek gali, tiek prisideda. Net ir negalintis išlaidauti, anot Arnoldo, perka ne 10 cigarečių pakelių, o devynis, kad dar galėtų nupirkti ir padovanoti porą šokoladų vaikams.
Vyrai, „zonos“ parduotuvėje nupirkę saldainių, sausainių, kakavos, tepamo šokolado, įvairių negendančių maisto produktų, juos iškart įdeda į specialiai sukonstruotą nemenką dėžę, pastatytą prie parduotuvės. Kai dėžė būna pilna, dovanos sandėliuojamos vienoje patalpoje. Prieš pat Kalėdas visos kalinių surinktos dovanos bus perduotos Vaiko dienos centro atstovams. „Labai norėtume pamatyti momentą, kai mūsų dovanos pereis į vaikų rankas, tačiau matysime kiek mažiau – tik tarpininkus“, – supratingai paaiškino Arnoldas.
Įdomu, kad nuteistųjų idėją dėl labdaros vaikams palaikė ir įstaigos administracijos darbuotojai – jie savo dėžę turi administracijos pastate ir į ją taip pat deda vaikams skirtus mielus pirkinius. Taip pat atneša iš namų knygų, žaislų, vaikiškų drabužių.
Šventė – gauti 15 litų
Nuteistieji neslėpė, kad didžiausia dovana jiems šv. Kalėdų proga būtų ilgalaikiai pasimatymai (iki dviejų parų) su artimaisiais. Tačiau tuo džiaugsis tik nedaugelis. Kadangi pataisos namuose yra tik 6 ilgalaikių pasimatymų kambariai, norintiesiems visada reikia laukti nemenkoje eilėje – mėnesį ar net daugiau.
O trumpalaikių pasimatymų (keleto valandų) patalpoje – jokių eilių. Tačiau, kaip pastebėję pataisos namų darbuotojai, tokių pasimatymų sumažėjo, kai saugumo sumetimais buvo įrengta stiklinė pertvara tarp stalų, prie kurių sėdi į pasimatymą atvykę žmonės. Jie negali paliesti vienas kito – kartais ir ką nors slaptai perduoti. Galbūt todėl tokių pasimatymų pastebimai mažiau, juolab kad ir kelionės į pataisos namus brangios, tarsi nevertos dėl poros valandų pasimatymo.
Jau keleri metai, kai kaliniai švenčių proga iš savo artimųjų nebegali gauti siuntinių. Šie, patogūs į „zoną“ plūsti draudžiamiems daiktams, labai ribojami. Užtat prieš šventes labai padaugėję laiškų su kalėdiniais sveikinimais, pinigų perlaidų. Taip būna kasmet.
Tiesa, pinigų perlaidomis gali džiaugtis toli gražu ne visi kaliniai. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Rimo Miškelevičiaus teigimu, „zonoje“ – kaip ir laisvėje: trečdalis nuteistųjų gyvena gerai ir net labai gerai, nes yra nepraradę ryšio su juos remiančiais savo artimaisiais, turtingais draugais, trečdalis – vidutiniškai, nes jų artimieji nėra turtingi, nors irgi linkę palepinti patekusius už grotų saviškius, ir trečdalis – labai varganai, nes arba neturi artimųjų, arba neišsaugoję ryšio su jais, kilę iš socialiai remtinų ar asocialių šeimų, patys apsileidę, nemokantys ir net nenorintys gyventi kitaip. Tokie neturtingi nuteistieji kas mėnesį laukia vienintelės šventės jiems – 15 litų išmokos, mokamos valstybės. Ir tai – jeigu nepažeidė drausmės, niekuo neprasikalto. „Tokie žmonės nelaukia ir nejaučia Kalėdų ir kitokių švenčių, neretai jie turi žalingų įpročių, priklausomybių, tad visada gyvena kitokiomis nuotaikomis“, – sakė R. Miškelevičius.
Lašišų nereikalauja
Vis dėlto džiugiai nusiteikusių kalinių yra daugiau. Tai išduoda ir „zonoje“ veikianti parduotuvė. Prieš Kalėdas joje – pastebimai didesnė apyvarta, kaip patvirtino ir pardavėjos.
Kai lankėsi „Akistata“, parduotuvėje nuolat keitėsi pirkėjai. Vienu metu į nedidelę patalpą gali užeiti 9 kaliniai – tas pats žmogus gali pirkti kartą per savaitę. Jie aptarnaujami per nedidelius langelius, esančius grotomis pridengtoje stiklinėje pertvaroje. Prekes mato per stiklą, o jų kainas gali sužinoti sąrašuose, pakabintuose ant sienos.
Vieni nuteistieji tuo metu pirko įvairių prekių už keliasdešimt litų, kiti – ir už kelis šimtus litų. Kai kurie kaip tik buvo gavę atlyginimą už darbą. Aišku, grynaisiais pinigais čia niekas neatsiskaito – tik pagal asmeninę sąskaitą. Nuteistieji ėjo į parduotuvę su sąrašu rankoje ir išėjo su pilnais dideliais krepšiais.
Prieš šventes kaliniai pirko daugiau konservų, arbatos, kavos, saldumynų. Kai kurie užsisakė šventėms keptų vištų. Anksčiau turtingesnieji kaliniai užsisakydavo keptų kalakutų. O lašišos ir ikrai, apie kuriuos ne kartą skelbta kaip apie kalinių užgaidą, – išvis nepaklausi prekė Marijampolės „zonos“ parduotuvėje.
Tačiau žuvies ir silkės per Kūčias ir Kalėdas nuteistieji tikrai valgys. Jos bus įkalinimo įstaigos valgyklos meniu – taip būna kasmet per tokias šventes. Tuos meniu sudaro Kalėjimų departamento darbuotojai, ir visose Lietuvos įkalinimo įstaigose laisvės netekę vyrai ir moterys tą pačią dieną valgo tokį patį maistą.
Lauš ir kalėdaitį
„Kol kas žinoma tik tiek, kad per Kūčių vakarienę nebus mėsiškų patiekalų, nes laikomasi krikščioniškų tradicijų, – sakė Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. Miškelevičius. – Gerai, kad nereikia savarankiškai sudarinėti šventinio meniu, kaip buvę anksčiau, nes tada kai kurie nuteistieji ir piktindavosi, ir net skundus rašydavo, kad jiems Kūčių vakarą nepatiekta mėsiškų patiekalų.“
Kūčių vakarą nuteistieji tradiciškai lauš ir kalėdaitį. Anksčiau jų atsiųsdavo artimieji, įdėję į voką. Bet tokią lauktuvę gaudavo toli gražu ne visi. Todėl pastaraisiais metais kalėdaičiais pasirūpina pataisos namų darbuotojai – užsako jų iš anksto.
Šiemet kalėdaičius į Marijampolės pataisos namus nuteistiesiems atneš įstaigos kapelionas kunigas Vaidotas Labašauskas. Jis „zonoje“ esančioje puošnioje koplytėlėje aukos ir šv. mišias, o kartu su labiausiai tikinčiais vyrais melsis ir prie Kūčių vakarienės stalo.
„Gyvenu gerai – džiugiai ir pakiliai! Laukiu Kalėdų – mano Dievo gimimo šventės!” – sakė „Akistatai“ vienas iš koplytėlėje dažnai besimeldžiančių nuteistųjų – už lytinį nusikaltimą ir narkotikų platinimą seniai įkalintas nuteistasis Mindaugas, į Dievą atsisukęs tik patekęs už grotų. – Viskas gerai ir gražu – juk Kalėdos!“
„Tai žinoma, kad pataisos namuose šventinės dienos būna kitokios, – patvirtino ir R. Miškelevičius. – Daugiau gėrio, džiaugsmo, tyrų veidų, gera linkinčių akių. Juk nuteistieji – irgi žmonės. Tiesa, kai kuriems jų šios metų pabaigos šventės tokios džiugios ir tikrai šventiškos bus pirmą kartą gyvenime, nes laisvėje šventėms – bent jų pasiruošimui – išvis nebuvo skiriamas dėmesys. O diegti supratimą, formuoti įgūdžius – irgi mūsų, darbuotojų, rūpestis bei tikslas.“
Per šv. Kalėdas nuteistiesiems bus leidžiama ilgiau žiūrėti TV programas – ne tik iki pusės vienuoliktos vakaro, kai kasdien skelbiamas nakties miego laikas.
Irena ZUBRICKIENĖ
