Renginį Vilniaus bendruomenei ir miesto svečiams sekmadienio popietę surengė Lietuvos medžiotojai – buvo minima Šv. Huberto medžiotojų globėjo diena. Sostinės centre skambėjo medžiotojų ragai, amsėjo šunys, plasnojo vanagas, miestelėnus kvietė medžiotojų vaišės.
Vieno seniausio istorijoje amato, pomėgio ir gyvenimo būdo suburti žmonės miestelėnams pristatė šiuolaikinės medžioklės Lietuvoje ir Europoje tradicijas, demonstravo trofėjus, medžioklinius šunis bei paukščius, kvietė pasivaišinti medžiotojų patiekalais, paklausyti medžioklinės muzikos – pažinti medžioklę, pabendrauti, pasiklausyti medžiotojų pasakojamų tikrų, linksmų ir įdomių istorijų.
Šv. Huberto dienos paminėjimą organizavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, sukvietusi medžioklės kolektyvus pademonstruoti ką turi geriausio, paskatinti visuomenės ir medžiotojų bendrijos partnerystę, abipusę pagarbą, pažinimą ir supratimą.
Medžiotojų eisena vedama uniformuotų raitelių, skambant medžioklinių ragų orkestro garsams Pilies gatve atžygiavo į Rotušės aikštę, kur buvo įsikūrusi medžiotojų stovyklavietė, vyko koncertas, medžiotojų kolektyvai pristatė medžioklės trofėjus, suvenyrus, savo kraštų medžioklės tradicijas, vaišino pačių pagamintais žvėrienos patiekalais.
Šv. Huberto diena Vilniuje, visuomenei skirtu renginiu, minima nuo 2007 m. Medžiotojus ir susirinkusius miestelėnus pasveikinęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pasidžiaugė, kad ši šventė Sostinėje prigijo ir jau tampa tradicija, renginys sostinės bendruomenės laukiamas ir lankomas.
Vilniečių dėmesį ypač patraukė senoviniais rūbais apsirėdę lankininkai, medžioklės trofėjais ir žvėrių iškamšomis išpuošto medžioklės namelio fragmentas, jaunų ir senų smalsumą sukėlė Benedikto Bernoto atsineštas medžioklinis paukštis – hariso vanagas.
Šv. Hubertas – VII amžiuje gyvenęs buvo Burgundijos grafas buvo aistringas medžiotojas. Pasakojama, kad medžioklėje klaidžiodamas po miškus, Kalėdų išvakarėse jis pamatė elnią su didžiuliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. Nuo to laiko jis atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams. Septynis metus praleido kalnuose mažam namelyje, vėliau įšventintas į vyskupus. Savo buvusiuose žemėse pastatė kelis vienuolynus, rūpinosi gyvūnais ir gamta. Po mirties paskelbtas šventuoju.
Šv. Huberto dieną medžiotojai pradėjo minėti netrukus po jo mirties. VIII amžiuje šis paprotys jau buvo išplitęs Belgijoje, Niderlanduose. Laikui bėganti Šv. Huberto diena pradėta minėti beveik visuose krikščioniškos Europos kraštuose, Lietuvoje šis paprotys atėjo neseniai, pastaraisiais dešimtmečiais.
Medžiotojai savo tradicijas turėjo visais laikais. Lietuvių mitologijoje minima medžioklės deivės Medeina, Žvėrūnė. Vilniaus miesto įkūrimas taip pat neatsiejamas nuo medžioklės, jos paslapčių ir mitologijos. Didis karvedys ir aistringas medžiotojas kunigaikštis Gediminas sumedžiojęs didžiulį taurą, sapne išvydo geležinį vilką kaukiantį ant Neries ir Vilnelės santakoje iškilusių kalvų, erelio lizde gimusio žynio Lizdeikos patartas, Gediminas toje vietoje įkūrė miestą, tapusį šalies sostine.
Tad medžiotojų šventė Vilniuje, netoliese miestui pradžią lėmusių vietovių: Šventaragio slėnio, Pilies ir Tauro kalvų, dera miestui, jo dvasiai, senai tradicijai, prasmingai įsikomponuoja į dabartinio miesto ir visuomenės įvairiapusio gyvenimo tėkmę.
Žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ informacija.
Šv. Huberto dienos minėjimas (nuotr. Organizatorių)
Šv. Huberto dienos minėjimas (nuotr. Organizatorių)
Šv. Huberto dienos minėjimas (nuotr. Organizatorių)
