Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių kasdien konsultuoja 17 etatinių patarėjų, o 18 tokių konsultantų padeda tik tada, kai patys užsimano.
Vadinamieji Vyriausybės vadovo visuomeniniai konsultantai nėra niekuo įsipareigoję, bet ir negauna atlyginimo iš valdiškos kišenės.
Tačiau kiekvienas jų, atstovaujantis net privačioms bendrovėms, turi kitiems verslininkams sunkiai pasiekiamą privilegiją – pasimatyti su premjeru, jam patarti gal net ir siekiant naudos savo verslui.
Biografija su dėme
Vienas tokių konsultantų yra privačios investicijų bendrovės vadovas, kaip ir A.Kubilius – fizikas Alvydas Žabolis.
„Nuo 1990–ųjų Alvydas vadovavo daugeliui privatizacijų, perėmimų, išpirkimų bei kitoms finansavimo operacijoms", – rašoma apie A.Žabolį jo įmonės interneto svetainėje.
Ir trumpai užsimenama, kad Vyriausybės vadovo konsultantas „su daugeliu kolegų dirbo Lietuvos akciniame inovaciniame banke (LAIB), kuriame ėjo iždo direktoriaus pareigas".
Nepriekaištingoje patarėjo dosjė – nė žodžio, kad A.Žabolis buvo ir LAIB viceprezidentas, pasitraukęs iš šio banko jau pakvipus jo bankrotui.
Šis bankas prieš 15 metų į nežinią nusinešė visas tūkstančių Lietuvos piliečių santaupas. Indėlius tuomet pavyko atgauti tik premjerui Adolfui Šleževičiui, kitiems aukštiems valdininkams bei piliečiams, sutikusiems pasidalyti savo pinigais su geraširdžiais bankininkais.
„Kaip visuomeninis patarėjas, premjerui finansų ar investicijų klausimais galiu patarti tik simboliškai, čia juk tokia pareigybė, – “Respublikai" pasakojo A.Žabolis. – Taip, buvau LAIB viceprezidentas, bet iš jo išėjau 1995 metų pavasarį.
Manau, daug žmonių Lietuvoje jums papasakotų apie mano vaidmenį finansų srityje, mano reputaciją. Mane žino kas antros didesnės Lietuvos įmonės vadovas ar akcininkas".
Skambutis sekretorei
Premjerui Gediminui Kirkilui, o dabar A.Kubiliui dykai patarimus dalijantis bendrovės „Omnitel" prezidentas, taip pat fizikas Antanas Zabulis savo biografijoje neturi baltų dėmių kaip buvęs LAIB viceprezidentas.
Tačiau kodėl prie premjero gali prieiti su pasiūlymais ir idėjomis tik vienos iš kelių šalyje veikiančių telekomunikacijų bendrovių vadovas?
„Patarinėju universaliomis temomis, kurios politikai mažai pasiduoda. Tai temos, susijusios su progresyviais dalykais, – „Respublikai" teigė A.Zabulis. – Į akis premjerui nelendu, kai neturiu minčių, o kai turiu – pasiprašau per sekretorę ir nueinu pakalbėti".
„Omnitel" prezidentas nemano, kad jo visuomeninė veikla Vyriausybėje suteikia išskirtines teises šiai bendrovei konkurentų atžvilgiu. A.Zabulis tikino, kad jeigu būtų gera iniciatyva iš „Bitės" ar „Tele2", premjeras sutiktų išklausyti ir jų vadovus.
„Nemokamas konsultacijas siūlo visi, kas turi iniciatyvos, – sakė A.Zabulis. – Aš neužsiimu „Omnitel" lobizmu ir neturiu pranašumo prieš konkurentus iš anksto sužinoti apie kokius nors naujus įstatymų projektus, kad tam mūsų įmonės spėtų laiku pasirengti.
Visuomeniniai patarėjai nelabai užsiima ir teisės aktų rengimu. Būdamas premjero konsultantu neprieinu prie jokių Vyriausybės duomenų bazių, išskyrus savo darbo stalą „Omnitel" būstinėje, kur ir gimsta visos idėjos".
Patarėjas nieko nežino
Bene svarbiausia figūra Vyriausybėje jau vadinamas premjero patarėjas Virginijus Valentinavičius, uoliai saugantis A.Kubilių nuo nemalonių žurnalistų klausimų, pasirodo, nė nežino, ką Vyriausybės vadovui į ausį šnabžda nemokami konsultantai.
– Kadangi jūs taip rūpinatės A.Kubiliaus apsauga nuo nemalonios informacijos, ar galėtumėte pasakyti, ką premjerui pataria visuomeniniai konsultantai? – „Respublika" paklausė V.Valentinavičiaus.
– Aš nežinau, kaip veikia tie konsultantai. Žinau tik kad jie yra. Pirmiausia bendrauju ir turiu reikalų su etatiniais patarėjais.
– Kas juos kuruoja, kas subūrė šiuos visuomenininkus?
– Nemanau, kad visuomeniniai patarėjai kaip institutas turi kokių nors didelių įsipareigojimų. Jie atlieka tik simbolinius veiksmus, kurie mažai ką reiškia. Tai palyginčiau su garbės konsulais kažkur tolimose šalyse. Be to, tai nekainuoja mokesčių mokėtojų pinigų.
Premjeras neprivalo klausytis net etatinių patarėjų, ką kalbėti apie visuomeninius. Visada galutinį sprendimą priima tik pats premjeras. Etatiniai patarėjai su premjeru dirba kasdien ir po darbo valandų, o visuomeniniai tėra simboliniai, advokatai.
– Ar nemanote, kad visuomeniniai konsultantai – verslininkai – turi išskirtines teises dėl savo interesų nei jų konkurentai?
– Jeigu žmonės turi gerų idėjų, prie premjero gali prieiti bet kas. O ką reiškia „išskirtinės teisės"?
Iki šiol nežinau atvejo, kad visuomeniniai patarėjai būtų galėję nulemti kokį nors svarbų projektą. Jų balsai tik patariamieji ir tokių premjeras gali prašyti iš bet kur.
– Ar asmeniškai domėjotės nemokamų konsultantų praeitimi, biografijomis?
– Jeigu man būtų įdomu, domėčiausi, bet aš nematau, kad čia būtų kokia problema – kad kažkas, nenaudodamas mokesčių mokėtojų pinigų, bendrauja su premjeru.
Premjero etatiniai patarėjai
Raimundas Alekna
Arvydas Basiulis
Gintaras Kalinauskas
Liutauras Kazlavickas
Mykolas Majauskas
Jonas Survila
Algirdas Šakalys
Kęstutis Škiudas
Virginijus Valentinavičius
Loreta Zakarevičienė
Arūnas Burkšas
Rimundas Domarkas
Vidimantas Domarkas
Birutė Kažemėkaitė
Egidijus Puodžiukas
Viktoras Trofimovas
Raimundas Vaitiekus
Premjero visuomeniniai konsultantai
Jonas Anuškevičius (darnios plėtros klausimais)
Edgaras Lichteris (žinių ekonomikos klausimais)
Tatjana Michniova (tautinių mažumų klausimais)
Česlavas Okinčicas (ryšių su Lenkija klausimais)
Jonas Okunis (švietimo ir jaunimo reikalų klausimais)
Petras Ruzgus (socialiniais klausimais)
Birutė Valionytė (signatarų klausimais)
Aurelijus Veryga (narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais)
Antanas Zabulis (informacinės visuomenės klausimais)
Alvydas Žabolis (ekonomikos klausimais)
Vidmantas Žilius (regioninės politikos klausimais)
Povilas Jakučionis (politinių kalinių ir tremtinių klausimais)
Algimantas Ramonas (šeimos politikos klausimais)
Šarūnas Birutis (pramonės ir verslo klausimais)
Gabrielius Žemkalnis (ryšių su užsienio šalimis klausimais)
Markas Zingeris (žydų genocido klausimais)
Arkadijus Vinokuras (žydų nuosavybės restitucijos klausimais)
Simonas Gurevičius (žydų bendruomenės klausimais)
Informacija
Akcinė bendrovė Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB) – pirmasis šalyje komercinis bankas – įsteigtas Kaune 1988 m. gruodžio 14 d.
1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė moratoriumą LAIB bankinėms operacijoms. Teisėsaugininkų teigimu, bankas pradangino apie 271 mln. litų.
2003 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.
Visas skolas grąžino valstybė (paprasti Lietuvos piliečiai). Daugiau nei 2,5 tūkst. klientų pervesta per 69 mln. litų.
448 mln. litų – už tokią sumą išleista Vyriausybės vertybinių popierių, skirtų atsiskaityti su banko kreditoriais ir indėlininkais. Atsiskaityta su visais iki 2008 m. rugpjūčio 30 d.
