Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Apklausos rodo, kad prieš Europos Parlamento rinkimus Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reitingai gerokai kritę, į Lietuvos parlamentą ji nepatektų. Galbūt todėl ši partija toliau eskaluoja tautinių mažumų konflikto idėją, reikalauja priimti jos sukurtą Tautinių mažumų įstatymą, kuris iš esmės atitinka galiojusį sovietmečiu.
Negana to, iš Lenkijos parlamento išsikvietė opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ atstovus ir tada pareiškė, kad lietuviai varo lenkus į desperaciją, bet jie ginsis, gal net kaip ukrainiečiai. Lenkijos parlamentarai atvyko ne tuščiomis – atvežė pinigų baudai už įstatymo nevykdymą susimokėti.
Beje, jų gali neužtekti, nes gresia antra bauda. Po lenkų dėl tautinių mažumų jau priekaištauja ir Maskva. Ir tada kažkodėl nuostabos nekelia, kai už mūsų šalį apšmeižusį Algirdą Paleckį baudą sumoka draugai iš Rusijos, o už įstatymo nevykdantį lenkų veikėją – svečiai iš Lenkijos.
Politikai atskleidžia pusę tiesos
Buvęs mokytojas, o dabar su Lenkų rinkimų akcijos vėliava pakilęs iki Seimo vicepirmininko posto Jaroslavas Narkevičius Šalčininkų gimnazistams postringavo, kad Lietuvoje engiami lenkai nepasiduos. Per Lietuvos pirmininkavimą ES tylėję, dabar jau tikrai kels sumaištį, o antro Maidano pavojus Lenkijos pašonėje turėtų kelti galvos skausmą ir Varšuvai.
„Matome įvykius Ukrainoje, mums irgi kyla desperacija, tačiau tikimės, kad mes iki panašių įvykių kaip Ukrainos neprieisime“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas, LLRA narys J. Narkevičius.
LLRA skalambija, kad Lietuvoje tautinių mažumų situacija blogesnė nei sovietmečiu, įstatymai draudžia net bendrauti gimtąją kalba, o teismai skiria drakoniškas baudas. Į tokį LLRA pagalbos šauksmą sureagavo antroji pagal dydį Lenkijos opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“. Skelbta, kad šiuo metu aukščiausius reitingus Lenkijoje turinti partija siunčia patį savo lyderį Jaroslawą Kaczynskį, tačiau šiam esą netikėtai susirgus, gesinti ugnies atvyko du jos atstovai. Jie pripažino, kad ir Lenkijoje teismų sprendimus vykdyti taip pat privalu.
„Teismo sprendimus, žinoma, reikia vykdyti. Tik klausimas dėl mūsų civilizacijos ir mūsų Bendrijos pamatų. Nes ir Lenkija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos bendrijoje, kurioje yra tokios taisyklės – kiekviena mažuma turi teisę vartoti savo kalbą“, – teigė Lenkijos Seimo „Teisės ir teisingumo” partijos klubo pirmininkas Mariuszas Blaszczakas.
Tačiau tautinių mažumų teises atidžiau tyrinėjantis DELFI.lt apžvalgininkas atremia, kad politikai atskleidžia pusę tiesos, mat Lenkijoje dvikalbė lentelė legali, tik jei yra Vidaus reikalų ministerijos leidimas.
„Norit dvikalbių lentelių, reikia, kad sprendimą priimtų vietos valdžia ir kreiptųsi su prašymu į Varšuvą, į atitinkamą ministeriją. Jeigu ministerija leistų, tada galima tokias lenteles kabinti. Pagal Lenkijos duomenis, nėra Lenkijoje nė vieno aprobuoto dvikalbio gatvės pavadinimo – esą žmonės nenori“, – sako DELFI apžvalgininkas Anatolijus Lapinskas.
Toliau ignoruoja teismo sprendimą
LLRA stumia į priekį teismo nubaustą Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorių Boleslovą Daškevičių, kuris esą iki vasario 6-sios privalėjo sumokėti 43 tūkst. litų baudą.
Lenkijos parlamentarai patvirtino, kad į specialią „Solidarnošč“ sąskaitą pervesta didesnė dalis priteistos baudos, kurią esą reikėjo sumokėti iki ketvirtadienio, tačiau Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje mums išaiškino, kad ši informacija neteisinga – baudą reikėjo sumokėti prieš mėnesį, o iki šio ketvirtadienio – įvykdyti teismo sprendimą dėl neteisėtų dvikalbių užrašų.
Penktadienį pasibaigus teismo nurodytam terminui nustatyta, kad LLRA valdoma Šalčininkų savivaldybės administracija teismo sprendimą ignoruoja toliau.
„Nevykdo teismo sprendimų, kas šiandien buvo konstatuota. Bus perduota dar kartą teismui, kad išduotų vykdomąjį raštą, ir perduota antstoliams, o antstoliai dar kartą kreipsis dėl nuobaudos skyrimo“, – teigia Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys.
Ekspertas sako, kad užsitikrinusi finansavimą LLRA dabar galės kaitinti aistras iki begalybės.
„Siunčiamas signalas: jeigu tu nevykdysi įstatymų, tau kažkas atveš pinigų ir už tave sumokės tam tikras baudas. Tai yra toks netiesioginis kišimasis į mūsų valstybės vidaus reikalus“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvoje vieni ragina LLRA vyti lauk iš valdančiosios koalicijos, o šios politinės jėgos veiklą svarstyti Valstybės gynimo taryboje, kiti – kuo greičiau tenkinti reikalavimus, priimti Tautinių mažumų įstatymą.
„Jeigu mes priimsime tą įstatymą, tai vienų teigimu, nuimsime dirgiklį ir neva taip išspręsime problemą. Kiti atsako ir, manau, kad į šitą poziciją reikia įsiklausyti: LLRA yra sukurta kaip tam tikros įtampos palaikymo politinė jėga. Be tos įtampos ji neturės politinių dividendų, jos niekas nerems, nes ji nesiūlo jokios ekonominės, socialinės programos“, – sako L. Kasčiūnas.
Maskva žeria identiškus priekaištus
Tačiau šią savaitę įvyko tai, kas ir turėjo įvykti: paskui LLRA savo priekaištus pažėrė ir Maskva. Juos savo ataskaitoje apie Žmogaus teisių padėtį ES šalyse išvardijo Rusijos užsienio reikalų ministerija ir tie priekaištai stebėtinai sutampa su LLRA. Ar ne dėl dažnų pastarosios veikėjų ir Rusijos diplomatų susitikimų?
Rusų ataskaitoje Lietuvai prikaišiojama, kad po laidos apie Sausio 13-ąją teismas apribojo „Pirmojo Baltijos kanalo“ transliaciją – esą Lietuvoje ribojama žodžio ir spaudos laisvė. Metami kaltinimai dėl naujausios istorijos įvykių klastojimo, augančio nacionalizmo ir net neonacizmo. Tvirtinama, kad Lietuvoje ribojama galimybė mokytis gimtąja kalba, o tautines mažumas ginančio įstatymo nėra.
Tad šiame kontekste nestebina Lenkijos bei Rusijos politikų poelgiai, kai Algirdui Paleckiui teismo skirtą baudą padėjo grąžinti organizacija „Mir bez nacizma“ („Pasaulis be nacizmo“), o LLRA veikėjui dalį baudos kompensavo Lenkijos opozicinė partija.
