Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 politikų, vienas susilaikė. Sprendimo nepalaikė valstiečiai, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos partneriai konservatoriai.
Prašė parodyti pagarbą
Posėdyje apsilankę K. Škirpos alėjos vardo palaikytojai šūkavo posėdžio metu, nepagarbiai besielgę asmenys buvo ne kartą įspėti.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius priminė, kad prieš 2,5 metų Vilniaus garbės piliečio vardas buvo suteiktas litvakų dailininkui Samueliui Bakui.
„Savo kalboje jis pasakė žodžius, kurie įstrigo man labai giliai įstrigo: „Vilnius mus paverčia labiau žmogumi nei žydu ar lenku“, – sakė Vilniaus meras.
R. Šimašius tvirtino, kad Vilnius yra pagarbos ir tolerancijos miestas, tačiau jis tokiu nebus, jei atiduos pagarbą žmonėms, kurie, tiesiogiai ar netiesiogiai, prisidėjo prie totalitarinių režimų.
R. Šimašius citavo K. Škirpos žodžius, kuriame jis rašė apie būtinybę „atsikratyti žydų“. Meras klausė, ar salėje yra žodžiams pritariančių ar juos pateisinančių asmenų. Susirinkę K. Škirpos atminimą ginantys žmonės šaukė „gėda“ ir „melas“. R. Šimašius nepagarbiai besielgiančius asmenis paprašė išvesti iš salės.
Meras pasakojo, kad skaitė istorinius šaltinius ir K. Škirpos atsiminimus.
„Mane labiausiai nustebino visiškas ignoravimas tų antžmogiškų atsišaukimų, kurių ištraukas perskaičiau“, – teigė R. Šimašius.
Pasak Vilniaus mero, K. Škirpa neišsižadėjo tekstų autorystės, savo žodžių ir dėl jų nesiteisino.
„Mums kaip tarybos nariams tenka atsakomybė parodyti, kad pagarba, atvirumas – ne tušti žodžiai, parodyti, kad kiekviena gyvybė, nesvarbu koks genetinis kodas, yra vienodai svarbi“, – kalbėjo R. Šimašius.
Vilniaus meras tvirtino, kad palaikys sprendimą pervadinti K. Škirpos alėją ir kvietė palaikyti ir kitus tarybos narius.
Visos istorinės asmenybės – kontroversiškos
Tarybos narė Diana Stomienė prašė balsuoti prieš alėjos pervadinimą, nes nėra tiesioginių įrodymų dėl K. Škirpos dalyvavimo holokauste.
„Daugybė išvedžiojimų ir interpretacijų“, – kalbėjo D. Stomienė.
Artūras Zuokas sakė, kad jei būtų norima suteikti K. Škirpos vardą gatvei, tai būtų politinis vertinimas. Tačiau, pasak A. Zuoko, norėdama panaikinti vardą, taryba nori nuspręsti, ar K. Škirpa buvo kaltas dėl neapykantos nusikaltimų.
„Nežinau istorinės asmenybės, kuri būtų vertinama ne kontraversiškai ir ne nevienareikšmiškai“, – tikino A. Zuokas.
Politiko kalbėjo, kad JAV prezidentas Abraomas Lincolnas yra turėjęs vergų, tačiau jis nėra vertinamas neigiamai. A. Zuokas teigė, kad ir Karalius Mindaugas, Antanas Smetona, Winstonas Churchillis taip pat yra kontroversiškos istorinės asmenybės.
„Paminklai yra statomi ne vien šventiesiems“, – kalbėjo A. Zuokas.
Politikas prašė balsuoti dėl pertraukos siūlyme, skirti papildomas lėšas tyrimams. A. Zuokas buvo palydėtas plojimais K. Škirpo vardo gynėjų. Tarybos nariai pertraukai nepritarė.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė priminė, kad K. Škirpa buvo pirmasis Lietuvos karys savanoris, diplomatas, politinis veikėjas.
„Bet mes negalime negirdėti žodžių, kurie vertinami nevienareikšmiškai“, – sakė politikė.
P. Kuzmickienė teigė, kad jai asmeniškai K. Škirpa, nors ir nėra herojus, yra tragiško likimo žmogus, tad ji negali pritarti alėjos pervadinimui.
Politikė siūlė šalia K. Škirpos alėjos lentelės pakabinti informacinę lentelę, kurioje išvardinti ir K. Škirpos nuopelnus ir kontroversiškus jo gyvenimo epizodus. R. Šimašius patikino, kad lentelė apie K. Škirpa ir jo bendražygius atsiras.
Kaltina antisemitizmu
K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.
Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.
Klausimas jau svarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijoje. Šios komisijos inicijuotoje internetinėje apklausoje iš daugiau nei 600 respondentų 70 procentų pasisakė už alėjos pavadinimo keitimą. Dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į miesto savivaldybę ne kartą kreipėsi Lietuvos žydų bendruomenė.
Dalis visuomenės nesutiko dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo. Liepos pradžioje K. Škirpos atminimo gynėjai surengė protesto akciją prie Vilniaus miesto savivaldybės.
