Komentuodama situaciją, kad ne visiems šalies pedagogams sudaromos vienodos galimybės pasiskiepyti jų norima vakcina, viceministrė ramino, kad pagrindo abejoti dėl vienų ar kitų skiepų saugumo nėra.
„Kalbant apie konkrečias vakcinas, tai, kad jos yra tvirtinamos skirtingu metu, kiek skirtingai pristatomos, tai sukuria įvairių gandų ir mitų apie vieną ar kitą vakciną. Taigi tikrai noriu pabrėžti, kad visos vakcinos yra saugios, patvirtintos Europos vaistų agentūros, visos yra išbandytos – jos yra tiek saugios, tiek turi kovos su virusui rezultatus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Ž. Simonaitytė.
Ji kartu atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė apklausoje sako, jog jiems yra neramu, kad vakcinos sukurtos pakankamai greitai ir yra gana naujos.
„Tačiau norisi pabrėžti, kad vakcinos yra kuriamos skirtingais pagrindais. Ir kalbant tiek apie „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakciną, jos yra sukurtos tuo naujuoju mRNR pagrindu. Tuo metu „AstraZeneca“ yra sukurta klasikiniu pagrindu ir yra klasikinė vakcina. Tai tarsi, viena vertus, turime baimių dėl kažkokių naujesnių vakcinų, kita vertus, kai turime sukurtą labiau įprastu metodu, ja pasitikime mažiau“, – pastebėjo viceministrė.
Ji kartu pridūrė, kad šiuo metu vakcinuojamų dauguma pedagogų tiki vakcinos nauda.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, ta pedagogų grupė, kuri šiuo metu turėtų būti vakcinuojama, tai kalbame apie ikimokyklinio, priešmokyklinį, pradinį ir specialųjį ugdymą, iš viso – apie 30 tūkst. žmonių, tai, vakar dienos duomenimis, iš šios grupės pasiskiepijusių buvo beveik 28 tūkst. pedagogų. Tai reiškia, kad jie tikrai sutinka skiepytis, mato tame prasmę ir naudą“, – pažymėjo Ž. Simonaitytė.
Pašalinė organizmo reakcija – normalu
Komentuodama situaciją, kai dalis savivaldybių leidžia pedagogams pasirinkti, kuria vakcina skiepytis, viceministrė teigė visų detalių nežinanti.
„Tačiau bet kuriuo atveju savivaldybėms skirstant vakcinų dozes mes tikrai atsižvelgiame į tos grupės, kurią numatyta skiepyti toje savivaldybėje, dydį. O kaip savivaldybė toliau skirto jas, nusprendžia galbūt tam tikrą dalį atidėti, perkelti kitos grupės vakcinavimui, tai tą daryti gali. Tai labai priklauso nuo savivaldybės dydžio, gyventojų skaičiaus, nuo skiepijamos grupės savivaldybėje dydžio“, – aiškino Ž. Simonaitytė.
Viešumoje pasigirstant vis daugiau atsiliepimų apie šalutinius vakcinos poveikius viceministrė pabrėžė, kad itin svarbu skleisti žinią, jog tokios nepageidaujamos reakcijos yra normalu.
„Tai gal daugiau reikėtų įvardinti kaip organizmo reakciją, kuri rodo, kad vakcina veikia. (...) Tai savaime vakcinos sukeltas šalutinis poveikis nėra blogybė. Tuo labiau kalbant apie visas tris vakcinas, kurios naudojamos Lietuvoje, tai visų jų bandymų metu buvo užfiksuoti šalutiniai poveikiai. Ir ką mes matome ir dabar, kad tie fiksuojami šalutiniai poveikiai visiškai nesiskiria nuo to, ką ir gamintojai įvardijo kad galima tikėtis“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Tiki visuomenės sąmoningumu, o ne prievarta
Prakalbus apie tai, kaip būtų galima labiau paskatinti žmones skiepytis ir galbūt šeimos gydytojams tik kartą kviesti asmenis atvykti, o vėliau išbraukti iš sąrašų, viceministrė teigė nebūtų linkusi kalbėti apie kokią prievartą.
„Mes kažkaip labai tikime Lietuvos žmonėmis ir jų sąmoningumo ir labai tikime neprievarta, kad esame išsilavinusi, norinti gero rezultato ir įprasto gyvenimo visuomenė. Tie visi svarstymai apie priverstinį vakcinavimą, testavimą man primena situaciją, kai gruodžio viduryje turėjo būti įvestas griežčiausias, kokį turėjome, karantinas, daugybė žmonių puolė į prekybos centrus apsipirkinėti. (...) Bet vis dėl to tik mažoji žmonių dalis taip elgėsi, dauguma buvo ta tylioji sąmoninga dauguma, kurie buvo namuose.
Tad labai tikiuosi, kad darysime viską, kad pasitikėjimu ir gyventojų sąmoningumo skatinimu, o ne kokiais prievartiniais būdais galėsime įtinkinti vakcinavimo nauda. Tikiu, kad visi galime susitarti ir siekti tikslo kaip komanda, o ne dėl to, kad kažkas laiko kažkokį prievartinį ginklą įrėmęs į nugarą ir liepia kažką daryti“, – kalbėjo Ž Simonaitytė.
Jai antrindamas kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pabrėžė, kad kaip tik nereikia jokių prievartinių veiksmų, nes daug žmonių paprasčiausiai neturi artimoje aplinkoje jau pasiskiepijusių žmonių.
„Kai jų atsiras daugiau, žmonės pamatys, kaip žmonės artimoje aplinkoje išgyvena skiepus ir atsiras tikroji patirtis. Taigi ir tie, kurie šiandien yra neapsisprendę ar nelinkę skiepytis pakeis tą nuomonę. Tai nusprendus juo išbraukti iš sąrašų kaip tik meškos paslaugą sau darytume“, – pastebėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį pristatytas visuomenės nuomonės tyrimas apie vakcinaciją nuo COVID-19.
