Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje. Valstybės kontrolės organizuotoje viešojo sektoriaus konferencijoje „Signals 2017“ švietimo politikos profesorius Jounis Välijärvis dalinosi įžvalgomis apie pedagogų prestižą.
„Gerai parengti mokytojai ir aukštos kokybės švietimas dažnai laikoma pagrindine Suomijos mokinių pasiekimų priežastimi. Dar prieš visa apimančią XX a. aštuntojo dešimtmečio mokyklų reformą visas mokytojų rengimas buvo pakeltas į universitetinį lygį, ir buvo nustatyta, kad magistro laipsnis yra minimalus mokytojų kvalifikacijos lygis. Mokytojo profesiją dažnai renkasi jauni žmonės“, – taip konferencijoje apibūdintas profesoriaus pranešimas.
Mokytojų atlyginimai Suomijoje nėra dideli
Naujienų portalui tv3.lt profesorius Jounis Välijärvis teigė nemanantis, kad mokytojų atlyginimų lygis Suomijoje yra aukštas. Pasak jo, remiantis statistika, pradedančių pradinės klasės mokytojų atlyginimai kiek žemesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių vidurkis, o jau sukaupusių didesnę kvalifikaciją – tik kiek aukštesni nei vidurkis.
Jo teigimu, pradedantys mokytojai pradinėse mokyklose uždirba apie 2000 eurų, po to alga didėja su patirtimi. Turint 15 metų patirtį galima uždirbti apie 3300 eurus.
„Reikia turėti omenyje, kad jie turi magistro laipsnį“, – prideda profesorius.
Jis pamini, kad palyginimui, vidurinių mokyklų, gimnazijų mokytojų bei universiteto dėstytojų atlyginimai dar didesni. Visgi, pasak jo, atlyginimas nėra tai, kas motyvuotų jaunuolius rinktis šią profesiją.
„Galbūt Helsinkyje yra problema dėl atlyginimų, nes pragyvenimas ten labai brangus ir dėl to mokykloms sunkiau rasti mokytojų. Bet kalbant apskritai apie šalį, atlyginimai tikrai nėra pagrindinė motyvavimo priemonė.
Matau kokius studentus gauname universitetuose. Jie yra labai motyvuoti dirbti su vaikais ir tikrai labai nori. Dažnai turi jau šiokios tokios patirties, turi daugybę talentų ir turi potencialo ne tik mokyti, bet ir užsiimti kitomis veiklomis mokykloje.
Kai pažiūri į apklausas, dauguma mokytojų Suomijoje yra patenkinti savo darbu ir pasilieka šioje profesijoje. Nekeičia, kaip kitose šalyse. Atrodo, kad jei nori dirbti su vaikais, tada ir lieki“, – tv3.lt kalbėjo jis.
Paklaustas, ar Lietuvoje vis dėlto gali būti, kad jauni žmonės nėra motyvuoti rinktis pedagogo profesijos dėl žemų atlyginimų, profesorius atsakė teigiamai.
„Taip, atlyginimas gali būti problema, jei palyginus su kitomis profesijomis, jis labai žemas. Ir tai yra problema, kad mokytojai nustoja rūpintis, praranda motyvaciją“, – sako J. Välijärvis.
Vidutinis atlyginimas Suomijoje šių metų trečią ketvirtį siekė 3391 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Itin svarbus – visuomenės pasitikėjimas
Profesorius itin pabrėžia pačios visuomenės svarbą ir tai, kuo išsiskiria Suomija – laisve mokytojui. Mat Suomijoje nėra jokių inspekcijų ir mokyklų bei mokytojų tikrinimo, nėra, kad viskas priklauso nuo klasės rezultatų, mokyklos praktiškai nekonkuruoja viena su kita, pačios save įsivertina. O taip pat palaikomas ne tik pusiau privačių privačių, bet ir viešų mokyklų prestižas, užtikrinama, kad būtų tas pats finansavimas.
„Bet taip nėra visose šalyse. Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose yra stiprus reguliavimas iš išorės, stebimas mokytojų darbas, nurodoma, kaip dirbti, daug priklauso nuo jų klasės rezultatų. Taip nėra Suomijoje, dėl to mokytojai yra ganėtinai laisvi ir gali savo idėjas realizuoti. Už viso šito yra visuomenės pasitikėjimas ir tai labai skiriasi palyginus su kitomis šalimis. Net ir Švedijoje pasitikėjimas nėra toks aiškus. Dėl to sunku pasakyti, kaip jaunuolius motyvuoti rinktis šią profesiją kitose šalyse“, – tv3.lt komentavo profesorius.
Pasak jo, visuomenės pasitikėjimas mokytojais reiškia, kad mokytojai yra nepriklausomi nuspręsti kaip dirba, jie turi galimybę save išreikšti, pritaikyti savo idėjas, būti inovatoriais.
„Suomijoje mokytojų specialybė itin vertinama. Visuomenė pasitiki mokytojų profesiniais gebėjimais, jų profesija prilygsta teisininkams ir medikams. Jie tikri profesionalai.
Mes perkėlėme visą mokytojų išsilavinimą į universitetinį lygį, reikia magistro laipsnio. Mano universitete, priimant į pradinio ugdymo kursus vyko didžiulė atranka, priimta tik dešimt žmonių“, – konferencijoje sakė J. Välijärvis.
Pasak jo, pagrindiniai iššūkiai dabar – sukomponuoti tradicinį mokymą ir technologijas, inovatoriškumą bei visuomenės gerbūvį.
„Mokykla nėra atskirta nuo visuomenės. Ji turi artimus ir tamprius ryšius. Į tai būtina atkreipti dėmesį. Vis labiau tampa svarbu, kaip mokykloje vaikai drąsinami būti inovatyviais bei aktyviais – tiek asmeniniu lygiu, tiek nacionaliniu“, – mano jis.
Dėl to pabrėžia ir tai, kad mokytojai patys turėtų tobulėti visą savo karjeros laiką, turi būti daug investuojama į mokytojų profesionalumo išlaikymą. Vien universitetinių studijų – negana.
Lietuvos statistikos departamentas skelbė, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.
