Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso po pateikimo balsavo 104 Seimo nariai ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės 113 Seimo narių vienbalsiai buvo „už“.
Protokolus ratifikuoti pateikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašo Seimo juos svarstyti skubos tvarka. Galutinis balsavimas numatytas kitą antradienį.
Projektus dėl protokolų ratifikavimo pateikęs užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas informavo, kad iš 30 NATO narių pilnai protokolus yra ratifikavusios devynios, o dar dviejose šalyse, Lenkijoje ir Nyderlanduose, procesas pradėtas.
„Iš 30 narių devynios yra pilnai ratifikavusios, dvi, Lenkija ir Nyderlandai, kur yra parlamentai iš dvejų rūmų, yra ratifikavimo procese, žemieji rūmai yra ratifikavę ir sutartis jau nukeliavusi į aukštuosius parlamento rūmus. (...) Lieka 19, kiek girdėti iš kitų partnerių, irgi vyksta darbai“, – sakė viceministras.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus dėl galimų trikdžių ratifikuojant protokolus, nes plėtrai iš pradžių prieštaravo Turkija, E. Meilūnas pažymėjo, jog procesas neturėtų strigti, nes sutarimas su Ankara rastas.
„Mūsų vertinimu, šiuo metu nematome tokios rizikos, kadangi liepos 5 dieną visos NATO narės pasirašė prisijungimo protokolus, Turkijos iškelti klausimai su Suomija ir Švedija buvo sureguliuoti trišaliu memorandumu, kuris nustato tam tikrus bendradarbiavimo principus įvairiais klausimais, kova su terorizmu, ginklų tiekimas, taip kad tikimės, kad ratifikavimo procesas bus sklandus“, – sakė E. Meilūnas.
Pristačius projektus, trečiadienį popiet Seime bus balsuojama po pateikimo, o toliau juos svarstys komitetai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymi, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie Aljanso situaciją Baltijos jūroje keis iš esmės.
„Galutinai tapusios narėmis su savo oro, jūrų ir kranto gynybos pajėgomis Suomija ir Švedija gali labai reikšmingai pasitarnauti kaip atgrasantis veiksnys Baltijos šalių gynyboje, jeigu Rusija imtųsi kokių nors agresyvių veiksmų ar grasinimų“, – žurnalistams Seime sakė A. Anušauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad minimų dviejų šalių prisijungimas prie NATO sustiprins Aljansą.
„Tai labai svarbu ir pačiai Suomijai ir Švedijai, nes sustiprina abiejų šalių saugumą, tai svarbu ir mums, nes aplink Baltijos jūrą susidaro žiedas valstybių, kurios priklauso NATO, išskyrus Rusiją, ir tai labai smarkiai prisideda prie regiono saugumo ir prie NATO kaip organizacijos stiprinimo“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso trečiadienį sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji truks savaitę.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame projektų aiškinamajame dokumente.
Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą.
