Lietuvos laikysena užsienio politikos klausimais yra ir ateityje išliks dvejopa - ji toliau erzins Rusiją, tačiau išlaikys plačią pragmatinių klausimų liniją, teigia Suomijos analitikas, tyrinėjantis ES ir Rusijos santykius.
Suomijos tarptautinių santykių instituto atstovas Arkadijus Moshesas (Arkadijus Mošesas), antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykstančiame kasmetiniame e-PINE (Sustiprintos Šiaurės Europos partnerystės) analitikų centrų atstovų susitikime BNS komentuodamas Lietuvos užsienio politiką sakė, jog oficialusis Vilnius santykius su Maskva vysto dvejomis kryptimis ir ateityje to tikriausiai neatsisakys.
„Yra dualizmas. Yra daugybė pragmatinių dalyku, kurie bus sprendžiami pragmatiškai. Vis dėlto aktyvi Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių bei Lenkijos laikysena NATO ir Europos Sąjungos Rytų politikoje, pozicija yra pagrindinis dirgiklis šių šalių santykiuose su Rusija. Kol kas sunku pasakyti, ar šie du aspektai susijungs, manau, kol kas išliks du atskiri klausimų paketai“, - sakė A.Moshesas.
Rusijos pilietybę turintis politikos ekspertas prognozavo, kad Rytų klausimai Lietuvos užsienio politikoje susidurs su pasipriešinimu ir Rusijoje, ir ES.
„Rusijos ir Baltijos šalių santykiai išliks problematiški. Baltijos šalių pozicija ES taip pat gali susidurti su kliūtimis, nes, aš manau, ES pozicijos ašis yra artimesnė tam požiūriui, kurį pristato vokiečiai ir prancūzai, o ne Baltijos šalys ir lenkai“, - kalbėjo A.Moshesas.
ES mastu vertindamas Rytų kaimynystės politikos tikslus jis taip pat nebuvo optimistiškas. Kalbėdamas apie Gruzijos ir Ukrainos galimybes gauti NATO narystės planą Aljanso viršūnių susitikime gruodį A.Moshesas reziumavo: „Atleiskit, bet jokių gerų naujienų“.
Pasak jo, nuo balandžio mėnesio Bucharešte, kuomet Tbilisiui ir Kijevui buvo atsisakyta suteikti Narystės veiksmų planus, tačiau pažadėta darkart iškelti šį klausimą gruodį, dauguma aspektų šiuo klausimu pasikeitė į blogąją pusę.
Jam pritarė ir JAV Transatlantinių santykių centro atstovas Michaelas Haltzelas (Maiklas Holtzelas), teigdamas, jog Narystės veiksmų planų suteikimas Gruzijai ir Ukrainai artimiausiu metu mažai tikėtinas.
Vertinant Rusijos ir Gruzijos konfliktą e-PINE susitikime dominavo požiūris, kad Rusija konflikto metu nieko nelaimėjo ir net pralošė - jai nepasisekė nuversti Gruzijos prezidento, nors nuo šio tikslo oficialioji Maskva visuomet atsiribojo, Rusija izoliavo save bei privertė sunerimti savo kaimynus ir tradicinius rėmėjus Europoje ir pasitarnavo konsoliduojant ES.
TSPMI Rytų Europos ir Centrinės Eurazijos studijų centro vadovas Laurynas Jonavičius svarstė, ar dabartinė Rusijos ir Vakarų santykių plėtotė reiškia, jog tarptautinių santykių arenoje vėl grįžtama prie vadinamosios „realpolitik“ - tarptautinių santykių modelio, kuris grindžiamas valstybėms siekiant nacionalinių interesų, taip didinant savo galią ir nevengiant tam panaudoti jėgos.
Pasak jo, ryškias „realpolitik“ tendencijas tarpusavio konflikte pademonstravo Rusija ir Gruzija, tuo metu JAV, Lenkija ir Baltijos šalys, jo nuomone, vartojo tik „realpolitik“ artimą retoriką, tačiau toliau nežengė. ES kaip vienetas, jo teigimu, žaidėjas siekiantis kooperacijos ir bendradarbiavimo su partneriais.
Politologo nuomone, ar „realpolitik“ sugrįš į tarptautinę areną kaip vyraujanti tendencija tarptautiniuose santykiuose parodys artimiausias NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus sprendžiama, ar suteikti Gruzijai ir Ukrainai Aljanso Narystės planus. Jei tai bus padaryta, „realpolitik“, pasak L.Jonavičiaus, sugrįš.
