Kandidatų į merus ir savivaldybių tarybas sąrašai ilgi, bet politologai atkreipia dėmesį, jog lyderių, ryškių asmenybių juose maža kaip niekada. Lyderių konkurencija ryški nebent didmiesčiuose. Autobusų stotis.
Pirmą kartą vyksiančių tiesioginių mero rinkimų intriga – ar atsiras Panevėžyje asmenybė, gebėsianti pakeisti nuo didmiesčio statuso iki gūdžios provincijos lygmens besiritantį miesto veidą? U. Mikaliūno nuotr.
Rinkimai be lyderių
Dėl Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos merų regalijų partijos į rinkimų kovos lauką metė sunkiąją artileriją – veidus, pažįstamus visai Lietuvai. Panevėžys, irgi dar vis pretenduojantis į didmiesčius, politine prasme liko apleistas. Net praėjusiuose savivaldos rinkimuose mažiau vietų miesto Taryboje gavusios didžiosios partijos, atrodo, neįvertino siųsto rinkėjų signalo. Per kadenciją purtytos vidinių rietenų, jos taip ir nesugebėjo surasti ryškių, politinius oponentus nustelbiančių autoritetų.
Ar Panevėžys politiniu lygmeniu jau nurašytas? O gal valdžioje sėdinčios partijos demonstruoja puikybę įsitikinusios, jog rinkėjas balsuotų už bet kokį jų kandidatą į merus?
Neparuošė pamainos
Dešiniųjų miestu nuo seno laikomame Panevėžyje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šįmet atrodo taip, tarsi nė patys nežinotų, dėl ko rinkėjas turėtų palaikyti jų sąrašą.
Kad nemato skyriuje ryškaus, aiškaus lyderio ir autoriteto, galima nuspėti iš skandalo, kilusio konservatoriams-krikščionims demokratams sudarinėjant kandidatų sąrašą. Skyriaus nariai dvi dienas slaptu balsavimu reitingavo partijos bičiulius, o paaiškėjus rezultatams partijos priežiūros komitetą pasiekė skundas, esą sąrašas, kurio lyderiu tapo Maurikijus Grėbliūnas, sudarytas neteisėtai.
Partijos etikos sargai reitingavimą nurodė pakartoti. Kandidatu į merus liko M. Grėbliūnas, o sąrašo pirmasis dešimtukas pasikeitė labai nedaug.
Kad Panevėžys tikėjosi naujo ir ryškesnio veido, rodo ir sklidusios kalbos apie galimą Seimo narės Rasos Juknevičienės kandidatavimą į Panevėžio mero postą.
„Iš tiesų buvo kalbų, kad aš kandidatuosiu. Tam darbui visai nebūčiau pasiruošusi. Mano sritis – NATO, krašto apsauga, o merui teks imtis finansinių reikalų“, – „Sekundei“ teigė R. Juknevičienė.
TS-LKD rinkimų štabo pirmininkė sako nesigilinanti, kas išprovokavo tokias kalbas, bet sutinka, kad rinkimų kovoje lyderis – svarbiausia ašis. R. Juknevičienė neslepia, jog sunkų laikmetį išgyvenantiems Panevėžio konservatoriams-krikščionims demokratams tokios asmenybės trūksta.
„Ką čia slėpti – Panevėžio skyrius gyvena atsigavimą po buvusiam skyriaus pirmininkui Vitui Matuzui pareikštų kaltinimų. V. Matuzas buvo energingas žmogus ir nebuvo parengta jam pamaina. Negerai, kai ryškus skyriaus lyderis negalvoja apie ateitį. V. Satkevičius ir M. Grėbliūnas neturi tokių ryškių lyderio savybių, bet jie tvarkingi, dori žmonės“, – sako R. Juknevičienė.
Konservatoriai-krikščionys demokratai į savivaldos rinkimus eina vildamiesi, kad panevėžiečiai už juos balsuos. Sąmoningai ar iš inercijos – jau ne taip ir svarbu.
Neišaugo iš vaikiškų trumpikių
Socialdemokratų kandidatės į Panevėžio merus Janinos Gaidžiūnaitės pasirodymą rinkimų arenoje irgi lydėjo skyriaus bičiulių sukeltas skandalas. Apie tai, kad ši politikė nekompetentinga ne tik darbuotis mero kėdėje, bet netgi eiti ir dabartinės administracijos direktorės pavaduotojos pareigas, viešai buvo prabilusi arčiausiai jos esanti partijos bendražygė vicemerė Regina Eitmonė.
„Partinės drausmės visose partijose mažoka. Taip pas visus, taip ir pas socialdemokratus. Ambicijos ima viršų prieš komandinį darbą. Vyksta vidinė konkurencija, kas ką nugalabys, užuot susikoncentruotų komanda idėjomis, darbais lenktyniauti su konkurentais. Gal kada išaugsime iš tų vaikiškų trumpikių“, – prieš rinkimų įkarštį socialdemokratų viduje kilusį skandalą dėl kandidatės tinkamumo įvertino partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.
Visgi, anot jo, komandos lyderis yra vienas rimčiausių partijos kozirių rinkimuose. Ar J. Gaidžiūnaitės korta stipri politiniame žaidime dėl mero regalijų?
„Lyderis labai svarbu, bet lyderiais niekas negimsta, jais tampama per darbą. J. Gaidžiūnaitė gal ir nėra pati žinomiausia ir matomiausia, bet jei bičiuliai ja patikėjo, reikia gerbti išrinktą lyderę ir jai padėti“, – kandidatės politinio svorio nedrįsta tiesmukiškai vertinti A. Sysas.
Štabo pirmininkas neslepia, jog socialdemokratai Panevėžyje sustiprinti pozicijoms vis dėlto ieškojo ryškių autoritetų.
„Mes siūlėme Panevėžyje žinomas asmenybes pasikviesti į sąrašą. Ir tai turėjo daryti partijos bičiuliai. Žinau, kad Panevėžio skyrius vedė derybas ne su vienu“, – prasitaria A. Sysas.
Partijos vilioti, bet neprivilioti lyderiai pasuko į priešingą stovyklą – nusėdo visuomeniniuose komitetuose. Socialdemokratų štabo pirmininkas svarsto, jog ryškios asmenybės rinkimų rezultatų Aukštaitijos sostinėje iš esmės nepakeistų – Lietuva per maža, kad rinkėjai nepamatytų ir tų pačių lyderių juodų dėmių.
„Vilnius nėra didelis miestas, o Panevėžyje, turinčiame apie 100 tūkst. gyventojų, apie kiekvieną kandidatą žmonės informacijos surenka daugiau nei VSD. Nereikia būti dideliu sekliu Morka, kad sužinotum, ką padarė mūsų bičiulis P. Vadopolas ar dabartinis Panevėžio meras, ar ponas V. Matuzas, ar dar kiti politikai. Apie kiekvieną jų rinkėjų galvos vingiuose surinkta nemenkas aplankas informacijos“, – svarsto A. Sysas.
Galutinis tikslas – slaptame dokumente
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis demonstruoja optimizmą kalbėdamas apie rinkėjų pasitikėjimą visos Lietuvos mastu. Anot partijos pirmininko, iš 60-ies savivaldybių liberalsąjūdininkai tikisi mero postą laimėti bent 10-yje. Ar potencialių nugalėtojų sąraše partija mato ir kandidatę į Panevėžio merus Zitą Kukuraitienę, partijos lyderis mandagiai nutyli.
„Čia jau yra mūsų vidinis rinkimų taktinis dokumentas, nelabai noriu jo atskleisti“, – nuo klausimo apie Z. Kukuraitienės galimybes pasipuošti Aukštaitijos sostinės mero regalijomis išsisuko E. Masiulis.
Praėjusiuose savivaldos rinkimuose tris vietas Panevėžio savivaldybės Taryboje pelnęs, bet per ketverius kadencijos metus rinkėjų sukrautą kraitį sugebėjęs išbarstyti Liberalų sąjūdis, atrodo, didelėmis savo galimybėmis netiki. E. Masiulis pripažįsta, kad liberalsąjūdininkams geras rezultatas būtų Aukštaitijos sostinėje pelnyti bent 4-is Tarybos nario mandatus.
Įvertino lojalius
Pasak E. Masiulio, tenka sutikti, kad politikoje asmenybės, ryškūs lyderiai turi didelį svorį ir reikšmę, dažnai jie gal netgi svarbesni nei politinė programa. Pirmininkas sutinka, kad praėjusių savivaldos rinkimų rezultatai liberalsąjūdininkams Panevėžyje galėjo būti geresni. Vis dėlto ir šiuose rinkimuose partijos vėliavą nešti patikėta tiems patiems žmonėms nepaieškojus ryškesnių veidų.
„Negali iš rankovės ištraukti kažkokį žinomą žmogų ir sakyti, kad jis bus kandidatas į merus. Vis tiek mes turime veikiantį skyrių, jo vadovybę, žmones, kurie nori dalyvauti savivaldos rinkimuose. Paimti ir dabar juos patraukti į šalį, pasakyti, kad kažką netinkamai darote, nes prasti buvo jūsų rezultatai, man nepriimtina. Jei skyrius suteikė galimybę kandidatuoti į merus Z. Kukuraitienei, turiu pasitikėti jo sprendimu“, – sako E. Masiulis.
Anot pirmininko, ryškių asmenybių liberalai turi Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, naujų, žinomų ir visuomenėje vertinamų žmonių pavyko pritraukti Druskininkuose. Bet Panevėžio tarp partijos lyderio minimų atsinaujinusių skyrių – nėra. Ar tai reiškia, kad Aukštaitijos sostinė politiniu lygmeniu jau nurašyta?
E. Masiulis sako, jog partijoms, kad pritrauktų naujų asmenybių, šiais laikais tenka įdėti kur kas daugiau pastangų nei prieš 10–15 metų, kai žmonės dar noriai ėjo į politiką.
„Dabar labai sudėtinga geros reputacijos, žinomą žmogų prikalbinti į partiją“, – nepalankiomis tendencijomis liberalus teisina E. Masiulis.
Politikoje veikia sportinis interesas
Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, kandidatų į merus gausa rodo demokratiją vietos valdžios lygmeniu, bet tai toli gražu nėra politinių autoritetų savivaldybėse rodiklis.
„Partijoms trūksta lyderių, stiprių, rimtų autoritetų vietos valdžios rinkimuose ir tai yra faktas“, – „Sekundei“ teigė A. Krupavičius.
Anot jo, nemažai kandidatų dalyvauja rinkimuose vedami tik sportinio intereso, patys rimtai netikėdami savo pergale.
„Kai kurie net kviečiami nepasirodo rinkimų diskusijose su savo konkurentais. Tai rinkėjams signalas, kad tokio kandidato noras varžytis dėl mero posto gali būti labiau simboliškas ir formalus nei realus. Tokie geriau visai nedalyvautų rinkimuose“, – sako politologas.
Tokie trafaretiniai kandidatai, rinkimuose pasirodantys vedami olimpinio principo, kai svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti, pasak A. Krupavičiaus, menkstant visuomenės pasitikėjimu partijomis joms reikalingi tam, kad palaikytų politinį tonusą.
Tiesa, pasak politologo, apkaltinti visas partijas pro pirštus žiūrint į rinkimų kovą būtų neteisinga. Kai kurioms užtenka ambicijų, bet turi per mažai žmonių, iš ko atrinkti stiprius kandidatus joms įgyvendinti.
Jei partija turi 2000 narių, rasti tinkamų kandidatų visoms 60-iai savivaldybių – rimta problema. Tuomet, anot politologo, koncentruojamasi į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, periferiją paliekant sėkmės faktoriui.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
