Pastaruoju metu vis dažniau girdim – pareigūnai prašo pagalbos ieškodami senolio sergančio Alzheimeriu, kuris išėjo iš namų ir dingo. Tačiau kas yra tas Alzheimeris? Ponia Natalija jau trečius metus kas rytą atveža savo mamą į Vilniuje esantį dienos socialinės globos centrą. Vienos jos palikti namuose moteris negali.
„Panikuoja, ypač mano mama panikuoja. Nes būna, kad aš kambary ją vieną palieku, virtuvėj kažką tvarkausi tai jau girdžiu, kad: „Ai, mane paliko. Ką man daryti, kaip man gyventi.“ Atminties sutrikimai mamai prasidėjo po kadaise įvykusio mikroinsulto. Tačiau iš pradžių dar liga nebuvo taip smarkiai pažengusi“, - pasakoja moteris
Tėčiui išėjus Anapilin parsivežusi mamą pas save moteris bandė pati ją prižiūrėti. Kas dieną bent tris kartus bėgdavo į namus patikrinti, kaip mama, samdė žmones.
Dabar ryte atveždama mamą į šį dienos centrą, o vakare paimdama moteris gali dirbti. Mat be priežiūros mama gali atsirakinti duris ir bet kur išeiti, negali būti tikra net ir tuo, ar mama pavalgys. Norinčiuosius ryte surenka centro autobusiukas, kam netinka grafikas – artimieji atveža patys. Daugumai centro lankytojų – per 70 metų, dviems - 89-eri. Iš 25 – 19 moterų ir 6 vyrai. Čia jie nuolat prižiūrimi, tris kartus per dieną maitinami, nuolat rengiami įvairūs užsiėmimai.
„Mes dienos metu jiems organizuojam įvairų užimtumą. Yra ir rankdarbiai įvairūs, ir žaidimai, ir loginės užduotys. tiek sunkesnės, tiek lengvesnės. ir muzikos terapija, judesio terapija. psichiatro konsultacijos tiek mūsų lankytojams, tiek jų artimiesiems“, - sako socialinių paslaugų namų direktorė Daliau Kiaušienė.
Tokios paslaugos per mėnesį kainuoja 20 procentų sergančiojo pajamų jeigu jis yra vienas. Jeigu turi šeimą – skaičiuojama pagal pajamas, tačiau iki 30 procentų to žmogaus pajamų.
Tačiau kas yra tas Alzheimeris? Kas jo metu vyksta ir kodėl jis atsiranda? Tikslaus mechanizmo, kaip išsivysto ši liga, anot medikų, iki šiol nėra nustatyta. Tiesiog jos metu žūsta smegenų ląstelės. Vienas pirmųjų Alzheimerio simptomų, pasak neurologės - sutrinka trumpalaikė atmintis.
„Pirmiausia sutrinka naujosios informacijos įsiminimas. Kitaip tariant, žmogus gali ganėtinai gerai papasakot tai, kas vyko prieš 5, prieš 10 metų, atsiminti senus įvykius, tačiau negali įsiminti naujos informacijos, klausinėja tų pačių dalykų. iš naujo ir iš naujo, neįsimena pokalbių, neįsimena planuojamų darbų. neįsimena ką ką tik darė ir jam sunku suplanuot dėl to kasdienę veiklą. Padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, cholesterolio didelis kiekis visa tai įtakoja ir neurodegeneracinių ligų tame tarpe ir Alzheimerio ligos riziką“, - teigia neurologė Eglė Audronytė.
Mokslininkai vis dažniau tikina, kad norint išvengti Alzheimerio būtina net ir senstant neapleisti smegenų – kuo daugiau jais dirbame, tarkim, mokomės naujos kalbos, domimės naujais atradimais, skaitom knygas – tuo sumažinam riziką Alzheimeriui atsirasti. Kartais pasirodo ir populiarumo sulaukiantys straipsniai, pasak kurių kasdien išgerdami taurę putojančio vyno mažinam Alzheimerio riziką.
Lietuvoje pernai nustatyta 3174 sergantieji, bet, tai net trečdaliu daugiau nei prieš penkerius metus.
Plačiau TV3 žinių reportaže.