Paprašyta įvardyti 3 pagrindinius veiksnius, kurie skatina vystytis vėžį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, vėžio tyrinėtoja profesorė Sonata Jarmalaitė kažko stulbinančio pasakyti negalėjo.
Pagrindinės „raudonos lemputės“ dėl vėžio
Pasak jos, Lietuvoje, kaip visose Europos šalyse, turime panašias „raudonas lemputes“ – pagrindines vėžio priežastis.
„Tai yra rūkymas, alkoholis ir fizinis aktyvumas. Prie jo dar galima prijungti sveiką mitybą ir bus 3 ryškios raudonos lemputės. Paskaičiuota, kad kontroliuodami šiuos veiksnius Europoje išsaugotume milijonus gyvybių, Lietuvoje – tūkstančius.
Iki 2030 metų, jei mažintume alkoholio vartojimą ir rūkymą taip intensyviai, kaip reikalauja numatytas kovos su vėžiu planas, išgelbėtume 9 tūkst. lietuvių gyvybių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ konstatavo mokslininkė.
Ji apgailestavo, kad visa tai daugelis žino, tačiau tarsi žiūri pro pirštus: „Šiuos rizikos veiksnius žinome daugelį metų ir apie juos kalbame, atrandami ir nauji rizikos veiksniai, jais tarsi susidomima.
Bet kaip apmaudu, kai žinome, kad rūkymas yra daugelio ligų priežastis, pirmiausia – vėžio, ir labai sunkių jo formų – plaučių vėžio, bet vis tiek yra rūkančių žmonių.“
Tuo metu pati didžiausia prevencinė priemonė prieš vėžį yra gera psichologinė būsena. „Yra tyrimų, kad gera fizinė, emocinė būsena pagerina net sveikimą nuo vėžio“, – pridūrė S. Jarmalaitė.
Mūsų organizmas – tobulas, nereikia tik trukdyti
Mokslininkė priminė, kad populiariausias tarp moterų yra krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos. „Tai yra ligos, susijusios ir su amžėjimu, hormonų pusiausvyros pokyčiais. Aišku, joms vystytis turi įtakos ir žinomi minėti rizikos veiksniai.
Europoje toliau pagal dažnumą rikiuojasi skrandžio, storosios žarnos vėžys, melanoma. Tai vėlgi yra ligos, kurioms yra prevencinės priemonės, ir jų galima išvengti. Vėl grįžtame prie fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, nesideginimo saulėje be apsaugos priemonių“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, mūsų kūnas ir ląstelės yra milijonų metų evoliucijos sukurtas šedevras, tobula sistema ir turi visas kovos priemones – tereikia netrukdyti jai veikti.
„Tiems, kas nori gyventi sveikai, užtenka judesio po valandą kitą per dieną – tai gali būti ir sporto salė, ir pasivaikščiojimas.“
„Kiekvieną minutę mūsų genetinę medžiagą (DNR) atakuoja įvairios kenksmingos medžiagos, veiksniai, bet taip vadinama reparacinė arba DNR apsaugos sistema moka tas pažaidas pašalinti. Turime imuninę sistemą, kuri ji kiekvieną minutę kovoja su įvairiausiomis medžiagomis iš aplinkos (ne tik patogenais ir tai, ką įkvepiame) – ir sistema susitvarko, funkcionuojame puikiai.
Bet patarimas čia vienas – netrukdykime, jei bent nepadedame. Tada jos susitvarkys, bet kada papildomai naudojame įvairias kenksmingas medžiagas, įskaitant alkoholį ir tabaką, tada jau mūsų sistemos, ląstelės apsaugos lygmenys apsunkinami, turi daugiau vargo kovoti“, – aiškino S. Jarmalaitė.
Nereikia maratono – užteks ir pasivaikščiojimo
Jos pastebėjimu viena iš naujų išsivysčiusių šalių rykščių – menkas fizinis aktyvumas. „Tada sulėtėja kraujotaka, ir imuninė sistema prasčiau veikia. Yra daug įvairių molekulinių reiškinių, pavyzdžiui, oksidacinis stresas, kuris didėja ir nuo riebaus, skrudinto maisto ir panašiai, tada gaminasi įvairios toksinės medžiagos.
Šiaip mūsų organizmas ir ląstelės sutvertos su tuo susidoroti, jeigu kiekis yra proto ribose. Bet kai yra viršijamos kenksmingos medžiagos, visą dieną esame nejudrūs, vartojame maistą ne tam, kad išlaikytume energetinį balansą (dabar mityba tapo lyg prabangos, džiaugsmo dalimi), taip sistemos apkraunamos papildomu darbu ir neturi pajėgų kovoti su esminiais dalykais“, – komentavo mokslininkė.
Pasak jos, tiesiog reikia mylėti savo organizmą, įsiklausyti, ko jam reikia: „Tikrai ne visi turi tapti maratonų bėgikais ar didžiuliais sportininkais, kad nugyventų sveiką gyvenimą. Kartais užtenka pasivaikščiojimo parke, miške ir skirti dėmesio savo sveikatai, organizmui. Tiems, kas nori gyventi sveikai, užtenka judesio po valandą kitą per dieną – šito reikia tam, kad mūsų sistemos funkcionuotų taip, kaip yra sutvertos.“
Svorio kritimas – pavojingas signalas
Pašnekovės pastebėjimu, vidutinio stiprumo fizinis aktyvumas yra pats geriausias variantas, o bet kokie kraštutinumai (kaip ir maisto atžvilgiu) tinka išskirtiniams žmonėms, išskirtinėms profesijoms.
„Žmogus yra sukurtas kaip judanti būtybė – mūsų kraujo, limfos cirkuliacija, ląstelių aktyvumas veikia, kaip reikia, tik kai mes judame. Tiesiog taip pasikeitė mūsų gyvenimas, kad vis daugiau darbų galime atlikti sėdėdami ar būdami pasyvūs, bet tam mes turime laisvalaikį, kad jį praleistume kiek kitaip, ne prie televizoriaus“, – patarė S. Jarmalaitė.
Ji pridūrė, kad fizinis aktyvumas pagal nustatytas normas rekomenduojamas ir sveikstant nuo vėžio. Be to, naujas dalykas, tai padeda pagerinti organizmo būklę net prieš vėžio operaciją. „Nustatyta, kad taip yra greičiau sveikstama po operacijos“, – pastebėjo ji.
Tuo metu svorio kritimas be jokios priežasties – jau yra rimtas signalas kreiptis į gydytojus: „Nebūtinai tai bus vėžys, galbūt – kažkokios kitos uždegiminės ligos, bet į tai būtinai reikia atsižvelgti. Kai pacientas yra aktyviai gydomas nuo vėžio arba jį baigia, išties jo visų sistemų atsistatymas atsispindi tame, kad jis atgauna buvusį svorį, raumenų masę, tai yra labai svarbu.“
Ko mokslininkė pati nevalgo?
Paklausta, ar yra produktų, ko pati visiškai nevalgo, profesorė pasakojo, kad nuo seno turi įprotį vartoti daug daržovių, vaisių. „Namuose visada būdavo sriubos ir mano vaikai tai mėgsta. O tokių gėrimų kaip kola namuose niekada nebuvo ir mano jau suaugę vaikai net nesugalvoja jų pirkti, nes niekada ant stalo to nematė.
Šiaip viską organizmas kažkaip natūraliai atsirinko, saldžių dalykų, rūkyto maisto privengiame. Bet tai nereiškia, kad vasaros savaitgaliais nekepame šašlykų. Tai – ne piktnaudžiavimas, o tam tikras vasaros vakaro džiaugsmas, taip yra ne kiekvieną dieną. Bet nėra tos stigmos, kad kažko atsisakyčiau ir drebėčiau. Tiesiog klausau, ko tuo metu organizmas nori, tą ir vartoju – tai ir žuvies produktai, jūrų gėrybės, tai pilnai pakeičia raudoną mėsą ir kitus ne pačius sveikiausius produktus“, – dalinosi pašnekovė.
„Šiaip viską organizmas kažkaip natūraliai atsirinko, saldžių dalykų, rūkyto maisto privengiame. Bet tai nereiškia, kad vasaros savaitgaliais nekepame šašlykų.“
Ar – cukraus, ypač pridėtinio, vartojimas kelia didesnę vėžio riziką? Mokslininkė, sutiko, kad atsiradę saldikliai mūsų gyvenime tikrai prie nieko gero gyvenime neveda.
„Ir ne tik cukraus pakaitalai, o visi pakaitalai maiste vienaip ar kitaip yra netipiniai mūsų organizmui – jei jie ir nesukels vėžio, paskatins alergines reakcijas. Tad vis labiau kalbame, kad natūrali mityba, natūralus maistas yra pats sveikiausias.
Šiaip žiūrint į maisto pasirinkimą Lietuvos parduotuvėse galima džiaugtis natūraliais maisto produktais, ne tiek daug perdirbtais. Manau, kad pakankamai sveikai maitinamės, ne vienas turi savo sodą ar daržą, kur savo vaisius, daržoves auginasi patys ar galime jas pirkti iš ūkininkų. Toli gražu ne kiekviena šalis ir juolab sostinė ir jų gyventojai turi tokias galimybes“, – atkreipė dėmesį S. Jarmalaitė.
Didesnis kaltininkas – gyvenimo būdas ar genetika?
Paklausta, kaip pasiskirsto svarstyklės, kai kalbama apie genetikos ir gyvensenos ypatumų įtaką vėžio vystymuisi, profesorė pabrėžė, kad abu šie veiksniai dedami ant svarstyklių:
„Tik turime pripažinti, kad žalingus aplinkos veiksnius esame geriau suskaičiavę. Kalbant apie paveldimumą, čia vis dar vėžį skirstome, kuris yra paveldimas, kai galime ištirti geną, ir tą, kuris turi šeiminę riziką. Nemenku procentu onkologinių ir kitų ligų rizika, sako, yra paveldima. Bet, būna, iš kartos į kartą tai matome, o konkretaus geno, mutacijos nežinome. Tai ir atveria spragas, kad dar žinome ne visus paveldimus veiksnius.“
S. Jarmalaitė atkreipė dėmesį, kad nebūtinai reikia kalbėti apie tiesioginę genetiką.
„Yra tokios genomo modifikacijos, kas vadinama epigenetika. Vis daugiau kalbama, kad genus koduoja tik maža mūsų genomo dalis, o visa likusi dalis – daugiau nei 90 proc. irgi yra labai svarbios struktūros, apie kurių ryšį su mūsų įvairių ligų rizikomis mes vis dar žinome nepakankamai. Daugiausiai įvardijame 50 genų dėl paveldimumo, bet išties ta rizika yra platesniuose kloduose, taigi dar laukia didelis mokslininkų darbas“, – aiškino mokslininkė.
Pasak jos, yra didelė veiksnių grupė, kas gali sąlygoti susirgimą: „Toliau tos diagnozės, kodėl vienų ar kitų ligų daugėja, jos nebus taip paprastai įvardijamos, kad kaltas tas veiksnys ar tas genas, turėsime suprasti visą sąveiką, veiksnių kompleksą.“
Kiekvienam – personalus gydymas nuo vėžio
Laidoje aptarta ir tai, kad vėžio rūšių dabar skaičiuojama šimtais ir tūkstančiais. „Iš pradžių vėžiai buvo klasifikuojami pagal organą, kuriame jie yra. Tada pamatėme, kad tame organe yra įvairių ląstelių tipai, tad pagal tai jie yra kvalifikuojami. Dabar atėjome į tokį amžių, kai yra biologiniai potipiai, kurie paremti įvairių baltymų raiškos, genų mutacijų analize.
Tad yra taip, kad kai kurie vėžiai, kuriuos įvardijame kaip vieną grupę, klinicistui tai yra plati erdvė. Ir vis kalbame, kad vėžio gydymas turi būti individualizuotas, tai yra ištiriami visi tam navikui būdingi požymiai ir pacientui parenkamas individualus gydymo planas.
Per pastaruosius 50 metų išgyvenamumas sergant vėžiu praktiškai dvigubėjo ir vis daugiau einame į sudėtingesnį gydymą, vis labiau personalizuotą.
Tai nebūtinai reiškia individualią tabletę. Tiesiog vienam labiau tinkama iš pradžių taikyti gydymą vaistais, o po to operuoti, kitais atvejais – atvirkščiai. Taigi gydytojai dėlioja sudėtingą dėlionę spręsdami kiekvieno paciento gydymo, sveikimo kelią. (...) Bet to link, prie individualaus požiūrio į sveikatą tikrai einama. Visa tai turėtų padėti ne tik išgydyti vėžį, bet ir nesusirgti juo“, – dėstė S. Jarmalaitė.
Profesorė patikino, kad vėžys tam tikrais atvejais jau yra tapęs lėtine liga. „Aišku, gydymas reikalingas visą gyvenimą, tačiau nustačius ir pažengusią ligą vaistai pratęsia gyvenimą ilgus metus. Per pastaruosius 50 metų išgyvenamumas sergant vėžiu praktiškai dvigubėjo ir vis daugiau einame į sudėtingesnį gydymą, vis labiau personalizuotą.
Atsiranda ir genų redagavimo technologijos, ląstelių terapijos, kurios išgydo sunkiausias ligas. Manau, kad kiekvieni metai išgyventi metai be vėžio jau net išgirdus šią diagnozę duoda vis daugiau šansų. Tik visąlaik norisi, kad tos technologijos tarnautų ne vien gydymui, o prevencijai, būtume sveiki, pašalintume kancerogenus, tikrintumėmės prevenciškai“, – paragino pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
