Nepaisant žmonių nepritarimo, jau šį sekmadienį teks vėl sukti laikrodžių rodykles. Energetikai tokius eksperimentus laiko bergždžiu bandymu sutaupyti, medikai kalba apie žalą sveikatai, o politikai iš rodyklių sukiojimo darosi reklamą.
Nauda – nulis
Paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje vėl teks pasukti laikrodžio rodykles ir pratintis prie žiemos laiko. Šios beprasmės tvarkos visiškai nesupranta sveikatos apsaugos specialistai – ji neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmonių savijautą. Sostinės Visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės teigimu, pasikeitus laikui žmonėms tenka išgyventi sunkų adaptacijos laikotarpį.
Laiko keitimo naudingumu abejoja net energetikos specialistai. Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo ir tyrimų informacijos centro direktorius Romualdas Škėma „Vakaro žinioms“ sakė, kad nei ūkio subjektai, nei eiliniai žmonės nepastebi jokios laikrodžių sukiojimo naudos.
Jo teigimu, nors laikas Lietuvoje vis keičiamas nuo 2003 metų, iki šiol nei Lietuvoje, nei pasaulyje niekas net neskaičiavo, ar tai padeda sutaupyti elektros energijos. „Sukaliojame laikrodžius iš inercijos, ir tiek“, – konstatavo energetikas.
Meilinasi gyventojams
Visgi laiko keitimas šią savaitę parūpo grupei Seimo narių, kurie įregistravo siūlymą nebeatšaukti vasaros laiko. Paklaustas, kodėl susizgribta tai daryti likus vos kelioms dienoms iki laikrodžio rodyklių sukimo, vienas projekto autorių Valentinas Mazuronis net nesigynė, kad šis siūlymas – populistinis.
„Artėjantis laiko keitimas priminė šią problemą. Tad vadinkime mūsų siūlymą kaip tik norime – populistiniu ar priešrinkiminiu, bet jeigu žmonės nenori to laiko kaitaliojimo, tai kodėl nepadarius taip, kad žmonėms būtų geriau?“ – klausė V.Mazuronis.
Reaguoja tik į pasekmes
Kad ir kaip būtų, bet palikti laikrodžio rodykles ramybėje šįkart dar nepavyks, nes iki sekmadienio seimūnų projektas nebus nei priimtas, nei net svarstomas. Tačiau mūsų politikams įprasta garsiai prabilti, kai šaukštai jau po pietų.
Tik po audros, nusinešusios 4 žmonių gyvybes ir išvertusios didžiulius miškų plotus Dzūkijoje, buvo prisiminta senokai palaidota idėja įspėti žmones trumposiomis žinutėmis apie galimą pavojų.
Bausmės kelių chuliganams nebuvo sugriežtintos, kol neblaivus policijos pareigūnas Aleksandrijoje (Skuodo r.) mirtinai nesuvažinėjo 3 vaikų.
Tik Kauno r. apleistam pastatui užgriuvus ir sužalojus 11 jaunų čekų turistų, kurių vienas vėliau mirė, pradėta galvoti, ką daryti su pastatais vaiduokliais.
Bausmės už naminių gyvūnų kankinimą nebuvo griežtinamos tol, kol šuo Pipiras nebuvo numestas nuo tilto.
Žvejams už neatsargų elgesį ant ledo bausmes pasiūlyta griežtinti tada, kai ledas jau buvo nutirpęs, o žolės deginimu susirūpinta, kai ji nudegusi.
Rūpinkitės patys
Vytautas Dumbliauskas, politologas:
Kalbos apie laikrodžio sukimo atsisakymą tėra demagogija. Nes atsisakyti įvesti vasaros laiką ar palikti dabartinę tvarką yra globalesnių institucijų nei mūsų valdžia uždavinys. Bet politikai turi atkreipti į save dėmesį, todėl kalbės apie bet ką, kas galėtų pritraukti rinkėjų dėmesį. Politiko postas yra laikinas, jis tą žino, todėl visais įmanomais būdais stengiasi apie save priminti. Politikų laikinumas lemia ir tai, kad jie gali galvoti tik keletą metų į priekį. Partijoms akivaizdžiai trūksta strateginio mąstymo, todėl dažnai būna, kad valdžia reaguoja į skaudžių įvykių padarinius, užuot iš anksto pamėginusi užkirsti tam kelią.
Laura LAPĖNAITĖ
