Buvęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas, dabartinis Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas, atsakingas už viešosios ir kriminalinės policijos veiklą bei ikiteisminio tyrimo organizavimą Ramūnas Sarapas portalui tv3.lt pasakojo, jog šiuo metu pralobti norintys telefoniniai sukčiai imasi vis naujesnių taktikų.
„Pasitaiko naujų apgaulės būdų – atsiranda tokios sąvokos kaip „pinigų plovimas“ arba „Jūsų sąskaitoje yra netikri eurai, juos reikia perskaičiuoti“. Prašoma ir elektroninės bankininkystės duomenų, slaptažodžių.
Dažniausiai prisistato tokiais atvejais teisėsaugos institucijų darbuotojais, pasako, kad jie atlieka ikiteisminį tyrimą, prisistato, kad yra FNTT, policijos pareigūnai, mokesčių inspekcijos pareigūnai.
Jei asmuo sulaukia tokio skambučio, tai jis visada gali paskambinti į tą įstaigą, kurios darbuotoju neva prisistatė skambinantysis ir pasitikrinti, ar toks asmuo dirba įstaigoje. Nei policija, nei kitos teisėsaugos įstaigos tikrai telefonu nesprendžia įvairiausių problemų, o atvyksta į vietą, pareigūnai pateikia savo darbo pažymėjimus“, – pasakojo R. Sarapas.
Maskuotės ir bankomatų pasirinkimas
Pareigūnas su nuostaba pripažino, jog vis pasitaiko tokių atvejų, kai sukčiais patikėjęs žmonės perduoda jiems savo banko korteles su kodais, taigi šiems belieka tik išsigryninti pinigus.
„Jeigu išvilioja banko korteles ir jų kodus, tai arba ima pinigus iš tų bankomatų, kurie neturi apsaugos priemonių, tai yra ten kur nėra fiksuojami vaizdai vaizdo stebėjimo kameromis, arba kitais atvejais sukčiai keičia savo išvaizdą, tampa visiškai neatpažįstamais ir tai apsunkina tyrimą, nes laiku negalima jų identifikuoti“, – apie sukčių pastangas saugiai atsiimti savo „grobį“ pasakojo R. Sarapas.
„Jeigu iš bankomato yra išgryninami pinigai, save maskuojant ir neįmanoma identifikuoti asmens, mes dažnai kreipiamės į visuomenę siekdami vieną ar kitą asmenį nustatyti, kai veido neįmanoma įžiūrėti.
Ne visi bankai yra įsirengę sekimo sistemas, kurios užtikrintų saugumą. Turiu omeny stebėjimo kameras. Deja, taip yra“, – kalbėjo policijos pareigūnas.
Įtraukiami ir niekuo dėti žmonės
Sukčiautojai kartais iš žmonių sugeba išvilioti ir elektroninės bankininkystės duomenis, prisijungimo kodus, o tada jau svetimi pinigai nukeliauja į kitą sąskaitą, iš kurios jie yra išgryninami. Tačiau, kaip tai sukčiai padaro nesusekti teisėsaugos institucijų?
„Dažnai būna, kad sąskaitos, į kurias pervedami iš žmonių apgaule išvilioti pinigai, atidaromos asocialių žmonių vardu, jie yra patikėję tuos savo duomenis ir turbūt čia yra sudėtingiau nustatyti visą procesą.
Taigi, nereikia sukčiams jokių „ofšorų“, nebent tai būtų didžiulo masto apgaulės. Bet iš esmės viskas vyksta Lietuvoje, per Lietuvoje atidarytas sąskaitas. Jei paimi kokio asocialaus asmens duomenis, tai ta sąskaita gali naudotis ilgai, nebent mes sužinome iš anksto ir suderinę su bankais galime ją blokuoti“, – aiškino R. Sarapas.
Pareigūno teigimu, kartais į sukčių schemas įtraukiami ir niekuo dėti žmonės, kurie net nesuvokia, kad leisdami pasinaudoti jų sąskaita, patys „sudalyvauja“ nusikaltime.
„Kartais tokių sąskaitų šeimininkai, kurie išgrynina išviliotus pinigus, net nesupranta, kad jie padeda įvykdyti nusikaltimą. Tarkime, pasakoma: „mano sąskaita yra užblokuota, ar galėčiau Jums pervesti pinigus, o vėliau man juos išgrynintumėte? Už tai sumokėsiu“. Kiekvieną tokią situaciją reikia vertinti atskirai, individualiai, bet tokie žmonės gali tapti ir nusikaltimo bendrininkais“, – aiškino R. Sarapas.
„Elektroninės bankininkystės principai veikia pakankamai greitai, taigi, jeigu mes laiku negauname informacijos, kad žmonės yra apgauti, negalime užkardyti, laiku susisiekti su tomis įstaigomis, kad jie blokuotų sąskaitas. Tie patys gyventojai, supratę, kad yra apgauti gali skambinti policijai, bankams ir prašyti, kad būtų užblokuotos sąskaitos“, – pridūrė pareigūnas.
Bankai stebi „įtartinus praturtėjimus“
Banko „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas portalui tv3.lt teigė, jog iš esmės bankai atpažinti, kas elektroninėje bankininkystėje valdo pinigų pervedimus – sąskaitos savininkas ar ją perėmęs sukčius – negali.
„Norėdamas prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės prieigos, kiekvienas banko klientas naudoja tik jam vienam žinomą informaciją – vartotojo vardą, slaptažodį, kitus saugiklius. Tai yra asmeninė informacija, kurios niekas kitas, netgi klientą aptarnaujantis bankas, nežino. Todėl klientui prisijungus prie savo asmeninės interneto banko paskyros, nėra įmanoma nustatyti, kad ja galėtų naudotis ne tikrasis jos savininkas. Jei prisijungimui naudojami neteisingi reikalingi duomenys, bankas reaguoja ir saugumo sumetimais prieiga yra blokuojama. Dėl jos atblokavimo į banką turi kreiptis jos turėtojas“, – komentavo M. Montvilas.
O ar bankai gali užkirsti kelią sukčiams pasisavinti išviliotus pinigus pasinaudojant asocialių, beveik pajamų neturinčių asmenų sąskaitomis? „Bankas stebi ir fiksuoja netipinį lėšų judėjimą iš ir į klientų sąskaitas ir esant reikalui kreipiasi į klientą prašydamas suteikti daugiau informacijos. Gavus informacijos, jog mokėjimų pavedimai yra atliekami prisidengus svetimu identitetu ar naudojant svetimus prisijungimo duomenis, tokie mokėjimai stabdomi ir sąskaita blokuojama“, – atsako „Swedbank“ operacinės rizikos specialistas.
Anot jo, sukčius mėginama identifikuoti ir per vaizdo kameras, įrengtas prie bankomatų. „Vaizdo kamerų duomenys gali būti panaudoti asmenų, kurie naudojosi svetima mokėjimo kortele, identifikavimui. Bendradarbiaudamas su policija, bankas suteikia visą tyrimui reikalingą informaciją“, – pažymi M. Montvilas.
Kas tie sukčiai?
R. Sarapas pasakojo, kad siekiant išaiškinti, kas organizuoja pinigų viliojimą iš žmonių, dažniausiai pėdsakai veda į įkalinimo įstaigas.
Mes štai baigiame didelės apimties sukčiavimo bylą, kurioje didžioji dalis kaltinamųjų yra iš pataisos namų. Ten yra trijų metų darbas, tinklas platus, pasidalijimas vaidmenimis, veikia visa sistema ir, kaip bebūtų gaila, sistema išeina iš pataisos namų.
Tie asmenys, kurie atlieka bausmę, turi marias laiko, galimybes, telefonus, kompiuterius ir naudodamiesi ryšio paslaugomis ir bendrininkais, esančiais laisvėje, labai sėkmingai tuos sukčiavimus vykdo. Žinant, kiek nuteistųjų yra pataisos namuose, kaip sunku juos identifikuoti, nustatyti pagal balsą, taigi tai užtrunka ir tyrimai ilgai tęsiasi“, – komentavo policijos pareigūnas.
