Vilnietė siekė, kad laidojimo išlaidas apmokėtų buvusi veliono mylimoji, su kuria, nors daug metų ir nebegyveno kartu, tačiau oficialiai vyras taip ir nebuvo išsiskyręs.
Prakalbo apie susitarimą
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 398 eurus laidojimo išlaidų. Ji nurodė, kad mirė jos ilgametis gyvenimo draugas, su kuriuo kartu gyveno nuo 2000 metų.
Moteris pridūrė, kad vyras nebuvo oficialiai išsiskyręs su savo žmona. Ieškovės teigimu, po vyro mirties ji viena sumokėjo visas jo šarvojimo ir laidojimo išlaidas (2 177 eurus).
Ji taip pat finansiškai padėjo atsakovei sumokėdama komunalinių ir kitų mokesčių už 921 eurą. Taip pat paskolino jai 300 eurų.
Anot ieškovės, šalys buvo susitarusios, kad atsakovė atsiskaitys su ja, kai bus sutvarkyti visi velionio palikimo klausimai.
Tačiau priėmusi palikimą atsakovė (ieškovei nepaveldėjus velionio turto) atsisakė atsiskaityti su ieškove.
Prašė ieškinį atmesti
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ji su sutuoktiniu negyveno kartu nuo 2016 m., tačiau nuolatos palaikė ryšį.
Sutuoktinis apmokėdavo jos buities sąskaitas, sakė, kad ja bus pasirūpinta. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė nepranešė jai apie sutuoktinio laidotuves, nors atsakovei labai svarbus artimųjų palaidojimas ir ji būtų radusi lėšų laidotuvėms.
Atsakovės teigimu, kai ieškovė jai nurodė, kad vyro santaupų neliko, atsakovė suprato, jog ieškovė jai geranoriškai padeda pinigais, apmoka skolas.
Anot atsakovės, jai pervesti ieškovės 300 eurų taip pat yra ne paskola, o pagalba, teikiama iš veliono santaupų, ieškovei gerbiant jo atminimą.
Atsakovė pridūrė, kad šalys nesitarė dėl pinigų grąžinimo.
Teismo sprendimas
Spręsdamas, ar ieškovės patirtos laidojimo išlaidos gali būti priteisiamos kitais teisiniais pagrindais, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė, organizuodama vyro laidotuves, apie jas nepranešė atsakovei, t. y. atsakovei nebuvo žinoma apie laidotuves.
Tokiais veiksmais (organizuodama laidotuves, apie jas neinformavusi įpėdinių), teismo vertinimu, ieškovė pasirinko-apsisprendė veikti savo nuožiūra ir rizika.
Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės pareigos prisidėti prie ieškovės savo valia ir savo nuožiūra patirtų laidojimo išlaidų (jų dalies) dengimo.
Spręsdamas dėl kitos ieškinio reikalavimų dalies, teismas atkreipia dėmesį į abiejų šalių nuoseklius-sutampančius paaiškinimus – tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės pervestų atsakovei 300 eurų (2023 m. sausio 6 d. ir vasario 11 d. pavedimais į atsakovės banko sąskaitą) grąžinimo šalys nesitarė.
Taip pat šalys nesitarė ir dėl ieškovės po vyro mirties sumokėtų atsakovės komunalinių ar kitų mokesčių (iš viso 921 euro) grąžinimo ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kad netgi pati ieškovė aptariamų sumų nevertino kaip paskolos atsakovei, teismas neturi pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių ir atitinkamai atsakovės pareigos grąžinti ieškovei pinigus.
Todėl teismas nusprendė moters ieškinį atmesti. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
