Į Vilniaus miesto apylinkės teismą vilnietė Rima kreipėsi prašydama pakeisti už kapavietės, kurioje yra palaidotas jos tėvas, priežiūrą atsakingą asmenį. Moteris prašė panaikinti atsakovo, buvusio sutuoktinio, teisę į kapavietės priežiūrą.
Problemų kilo po skyrybų
Moteris teigė, kad mirus jos tėvui su atsakovu dar buvo santuokoje, jie tarpusavyje dalijosi darbais, kuriuos reikėjo atlikti, siekiant tinkamai organizuoti laidotuvių procesą.
Atsakovas kreipėsi į kapinių administratorių, siekdamas, kad būtų paskirta didesnio dydžio šeimos kapavietė. Dėl atsakovo kreipimosi būtent jis buvo paskirtas kapavietės prižiūrėtoju.
Vėliau ieškovė ir atsakovas ėmė nesutarti, nuo 2020 m. pradžios nebevedė bendro ūkio, galiausiai 2021 m. buvo nutraukta šalių santuoka.
Buvusių sutuoktinių tarpusavio bendravimas išliko apsunkintas. Atsakovas gera valia nesutiko spręsti klausimo dėl kapavietę prižiūrinčio asmens pakeitimo, nenurodė ieškovei nesutikimo motyvų.
Nuo pat tėvo mirties jo kapu rūpinosi ieškovės mama ir kiti asmenys. Po santuokos nutraukimo atsakovas pareigos prižiūrėti ieškovės tėvo kapą nevykdė. Šią pareigą iki šiol vykdo tik mirusiojo šeimos nariai – dukros ir mirusio asmens buvusi sutuoktinė.
Anot Rimos, jos mama nori būti palaidota tame pačiame kape, kaip ir jos buvęs sutuoktinis. Tačiau norint šiame kape palaidoti kitą asmenį yra reikalinga gauti kapą prižiūrinčio asmens sutikimą.
Dėl pakankamai įtemptų ir konfliktinių santykių, laidojimo sutikimas gali užtrukti arba galima situacija, kad toks kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimas iš viso gali būti neduotas. Taip pat ieškovė norėtų sutvarkyti kapavietę (pakeisti kapavietės dizainą, atnaujinti patį kapą), tačiau to daryti negali be kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimo.
Moteriai yra brangi jos mirusio tėvo atmintis, todėl ji siekia, kad kapavietė būtų tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta. Ieškovei yra svarbu užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (sutuoktinės ir dukrų) valią turėti šeimos kapavietę.
Rima teisme pasakojo, kad kreipėsi į buvusį sutuoktinį ir siūlė geranoriškai atlikti veiksmus, susijusius su atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimu, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė.
Su ieškiniu nesutiko
Buvęs Rimos sutuoktinis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis teigė, kad jo santykiai su mirusiuoju buvo itin šilti ir artimi, jis daug kur ir daug kuo padėjo mirusiajam ir jo šeimai.
Artimas bendravimas vyko nuo 1998 metų iki vyro mirties. Todėl atsakovui yra labai svarbus šio žmogaus atminimas, atsakovas jaučia didelę pagarbą šiam žmogui.
Vyras teigė, kad visas pareigas vykdo ir ketina vykdyti toliau, sąžiningai gerbdamas mirusio atminimą. Atsakovas pats sukūrė kapavietės dizainą, už paminklų ir suoliuko pastatymą mokėjo iš bendrų piniginių lėšų su tuometine sutuoktine.
Paminklas pastatytas apie 2007/2008 metus Todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad kapaviete išimtinai rūpinosi tik ieškovė, mirusiojo buvusi sutuoktinė, ar net ieškovės sesuo, atsakovo teigimu, neegzistuoja.
Anot vyro, kapavietė skirta trims asmenims, todėl joje gali būti palaidoti dar du asmenys. Palaidotas asmuo yra, atsakovo vertinimu, jo šeimos narys, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė nutraukė su atsakovu santuoką 2021 m., niekaip nelemia, ir neturi jokios įtakos tam, kad dabar turi būti pakeistas asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą. Kapavietėje gali būti palaidotas ir pats atsakovas, ir jo artimieji.
Vyras pabrėžė, kad nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie rodytų jo nepagarbą mirusiojo atminimui, arba liudytų, kad atsakovas daro trukdžius ir/ar neleidžia saugoti tėvo atminimo ieškovei ir/ar jos seseriai. Taigi, anot jo, nėra jokių priežasčių ir aplinkybių keisti asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą.
Teismo sprendimas
Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė Rimos ieškinį patenkinti. Nuspręsta pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį.
Teismas panaikina atsakovo teises ir pareigas kaip už nurodytos kapavietės priežiūrą atsakingo asmens. Jos perduodamos velionio dukrai.
Maža to, nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 1 410 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
