Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė J. Prunskis, vykstant deryboms labai svarbu atkreipti įtakingų asmenų, kurie dirba Baltuosiuose rūmuose, dėmesį į Ukrainą.
„Dabar vyksta derybos. Aš sakyčiau, kad dabar yra labai svarbus laikas tiems, kurie remia Ukrainą. Tie, kas yra JAV piliečiai, svarbu, kad pasisakytų savo senatoriams, ir net rašytų į Baltuosius rūmus, kad mes turime palaikyti šią valstybę.
Kadangi, kaip aš manau, dabar, kai vyksta derybos, kartais yra gal pasisakoma per aštriai. Žmonės laukia, kas bus, bet jie ne tiktai laukia, jie rašo, skambina, kreipiasi į JAV Senatą, į Baltuosius rūmus, jei turi kokius nors ryšius“, – sakė jis.
Prunskis: Trumpas nėra Putino draugas
Lietuvos garbės konsulo nuomone, kaip jau yra sakęs anksčiau, D. Trumpas ir V. Putinas nėra draugai, priešingu atveju jis pats nebūtų dirbęs dabartiniam JAV prezidentui.
„Kaip aš ir anksčiau minėjau, D. Trumpas nėra V. Putino draugas. Čia mano nuomonė. Aš negalėjau būti jo patarėju, jeigu maniau, kad D. Trumpas yra V. Putino draugas.
Pavyzdžiui, vieni rašo, kad jis sustabdė tą „Nordstream 2“, kas iš tikrųjų yra realu. Ir jeigu atsimenate, ką jis minėjo Vokietijai ir klausė jų: „Ką jūs čia darote? Perkat dujas iš Rusijos.“
Tai žinote, kyla klausimas, kodėl mes finansuojame NATO? Kokia čia priežastis? Ir vokiečiai iš jo juokėsi, o ne rusai. Reikia atsiminti, kas pirmas siuntė ginklus į Ukrainą. Kai Ukraina prašė Barako Obamos (buvusio JAV prezidento – red. past.) atsiųsti ginklų, jis nesiuntė. Visgi D. Trumpas buvo pirmasis, kuris atsiuntė ginklų.
Visa tai priklauso, kas ką nori akcentuoti. Daug kas priklauso nuo to, ką skaitai, taigi čia gal geriausias atsakymas“, – savo nuomone išsakė vyras.
Trumpas su savo aštriais komentarais siekia, kad Europa susiimtų
J. Prunskis atskleidė, ką D. Trumpas galbūt mąsto apie Europos šalių lojalumą, susitarimus dėl gynybos finansavimo ir to ištęsėjimą. D. Trumpo, galima sakyti, drastiški pasisakymai yra kaip paskatinimas Europai imtis veiksmų.
„Yra NATO sutartis, kurioje kiekviena valstybė turi skirti bent 2 proc. gynybai, dabar yra kalbama apie 3 proc., 4 proc., 5 proc.
Tai tiek prezidentas, tiek eilinis amerikietis, pavyzdžiui, gali suprasti, kad jie nesilaiko savo sutarties (nesilaiko susitarimo).
Pavyzdžiui, jeigu aš su tavimi turiu sutartį, mes susitariame, paspaudžiame ranką ar net su NATO parašus dedame, tai, aš manau, savaime viskas yra suprantama.
Gal prezidentas (D. Trumpas – red. past.) aštriai pasisako kartais, kadangi nori, kad Europa kuo greičiau skirtų daugiau lėšų ir keistų savo mąstyseną, kad Europos gynyba turi būti daugiau Europos rankose“, – pasidalino įžvalgomis J. Prunskis.
Ne visi amerikiečiai yra suinteresuoti dėl to, kas vyksta už JAV ribų
Buvęs D. Trumpo patarėjas atsakė, kaip JAV senate dirbantys asmenys balsuoja dėl tam tikrų sprendimų priėmimo. Jis taip pat pareiškė, kad dauguma Amerikos lietuvių patys rodo iniciatyvą ir dažnai kreipiasi į Baltuosius rūmus, tačiau eilinis amerikietis į šiuos dalykus nekreipia dėmesio.
„Yra 100 senatorių: 53 yra respublikonai, jeigu neklystu, 47 demokratai (patikslinimas: 45 demokratai ir 2 neutralioje pozicijoje). Tai nereiškia, kad tie visi 53 respublikonai balsuos vienareikšmiškai, o kiti nei susilaikys, nei balsuos, nei nebalsuos.
Kartais vienaip senatoriai balsuoja, kartais kitaip, senatoriai gali išreikšti savo nuomonę prezidentui, bet pagrindiniai derybininkai (ir čia svarbus dalykas, kad jis turi artimus ryšius, kaip kiekvienas asmuo, su vienais ir kitais), tai jie gali išreikšt savo nuomonę.
Tačiau yra prezidentas, yra jo derybininkai, tarp kurių pagrindiniai dalykai ir vystosi. Aišku, aš anksčiau esu sakęs, kad dabar amerikiečiai, Amerikos lietuviai, Amerikos ukrainiečiai, tie, kurie gal daugiau supranta apie situaciją, rašo savo senatoriams ir Baltiesiems rūmams, ir prezidentui, kad reikia stipriai ir atkakliai būti kartu su Ukraina.
Tačiau, iš kito šono pažiūrėjus, yra amerikiečių, kurie mąsto, kad Europa turėtų didesne dalimi prisidėti prie Ukrainos gynybos. Eilinis amerikietis gal ant žemėlapio negalėtų parodyti, kokios valstybės, ir kuri yra Europoje.
Jie (amerikiečiai – red. past.) mato ir pastebi tai, kad JAV keliai turi būt tvarkyti, taip pat, kad infrastruktūrą reikia tobulinti ir taip toliau. Tai jie šitą suprantą, jie moka mokesčius ir patys dabar gal nesupranta viso svarbumo to (dėl karo Ukrainoje – red. past.)“, – akcentavo J. Prunskis.
JAV ir Rusijos atstovai susitiko derėtis dėl karo baigties
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš savaitę (vasario 18-ąją) Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus.
Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas.
Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.
Rusijos prezidento padėjėjas taip pat teigė, kad atskiros Rusijos ir JAV derybininkų grupės dėl Ukrainos užmegs kontaktą. Kol kas nežinoma, kas bus tarp Rusijos derybininkų dėl Ukrainos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
