Eglė pasakojo, kad sekmadienį ryte sunegalavus sūnui nieko per daug nelaukusi išskubėjo ieškoti pagalbos į Vilnių.
„Sekmadienį, vaikui pabudus ryte vizualiai matėsi veido (žando kairės pusės) tynimas. Apžiūrėjus išsamiau paaiškėjo, kad tai dantų (dantenų) pažeidimas, ūmi, skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė. Iš Druskininkų vykome į Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą Žalgirio kliniką, nes tai vienintelė odontologijos paslaugas teikianti įmonė, Vilniuje, sekmadienį.
Atvykus 14.44 val. mus pasitiko bendrosios praktikos slaugytoja. Kiek palaukus apie 15 val. mus priėmė gydytojas odontologas. Vizito metu gydytojas mane informavo, kad jis nekalba lietuviškai, slaugytoja taip pat, o rusų kalbos aš nesuprantu, todėl susikalbėti buvo neįmanoma“, – teigė moteris.
Neįskaitė, kokių vaistų išrašė
Pasak jos, e.sveikatoje diagnozės aprašymas buvo neišsamus, išrašytas receptas – su klaidomis, be privalomų rekvizitų, dėl ko vaistinėje vaistus nusipirkti pavyko tik padedant geranoriškiems vaistininkams.
„Kito vaisto, kurį rekomendavo vartoti, parašyti man suprantama kalba negalėjo. Noriu atkreipti dėmesį, kad vartotojai turi teisę į informaciją ir paslaugas lietuvių kalba, nepriklausomai nuo darbuotojo pilietybės ar statuso.
Tai nebuvo užtikrinta man apsilankius minėtoje medicinos įstaigoje. Tad noriu pareikšti pretenziją dėl netinkamai organizuojamo darbo sveikatos įstaigoje“, – piktinosi Eglė.
Ji teigė ketinanti raštišką pretenziją pateikti ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
Žalgirio klinika: tai nėra kasdienė situacija
Žalgirio klinika portalą tv3.lt gi informavo, kad savaitgalį susidariusi situacija ligoninėje nebuvo eilinė.
„Savaitgalį Žalgirio klinikoje Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje dirbo lietuviai ir ukrainiečiai gydytojai bei asmens priežiūros specialistai. Taip jau sutapo, kad dėl didelio pacientų srauto ir gausių sudėtingų atvejų, personalas pasidalino, ir ukrainietis gydytojas bei ukrainietė asmens priežiūros specialistė teikė skubią pagalbą komandoje, kol lietuviai medikai teikė paslaugas pacientams su sunkiomis traumomis.
Tai nėra kasdienė situacija. Apgailestaujame, kad tą akimirką paslaugą suteikėme ne lietuvių kalba. Pažymime, kad nepaisant to, paslaugos suteiktos kokybiškai teisės aktų nustatyta apimtimi“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos vadovas gydytojas Dalius Matkevičius.
Paklaustus, ar minėti darbuotojai mokosi lietuvių kalbos, įstaigos atstovė žiniasklaidai nurodė, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė kalba lietuviškai, o ukrainietis gydytojas odontologas licenciją verstis gydytojo praktika Lietuvoje gavo šį pavasarį, šiuo mokosi lietuvių kalbos.
„Pagal licencijavimo taisykles, pabėgėliai iš Ukrainos, gavę licenciją verstis gydytojo praktika, kalbą turi išmokti per dvejus metus“, – komentavo įstaiga.
Dar perklausus, kodėl mokėdama lietuvių kalbą minėtoji specialistė nepadėjo susikalbėti, klinika teigė, kad nusiskundimą pateikusios moters informacija esą yra miglota ir galimai netiksliai pateikta viešojoje erdvėje. Taip pat priduriama, kad įstaiga jokio oficialaus skundo nėra gausi.
Nauja realybė, nes medikų labai trūksta
Nors įstatymas ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos reikalavimai numato, kad medikai privalo mokėti valstybinę kalbą, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė konstatavo, kad realybė išties yra kitokia.
„Situacija tokia, kad gydytojų odontologų viešosiose įstaigose labai trūksta ir tada Žalgirio klinikoje arba visai nebus gydytojų ir jokios pagalbos, arba bus gydytojai, kurie galbūt šiuo metu mokosi lietuvių kalbą. Taigi klausimas, ar svarbiau gauti kažkokią paslaugą, jei ji buvo suteikta ir tai padaryta kokybiškai. O visa kita jau yra antriniai dalykai.
Jei žmonės važiuoja iš Druskininkų, matyt, tam yra labai svarbi priežastis, skausmas labai didelis. Ir jei jis buvo numalšintas, pašalinta priežastis, tas piktinimasis gal formaliai ir teisėtas, bet, žiūrint iš gyvenimiškos pusės, reikėtų pagalvoti, kad yra, kaip yra. Šiuo metu valstybė negali užtikrinti kitokių paslaugų, nes trūksta personalo“, – komentavo ji.
Pašnekovė kartu patikino, kad tokių situacijų ateityje tik daugės, tad teks prie to prisitaikyti:
„Kad turėsime daugiau tokių atvejų, dėl rusiškai šnekančių gal ne taip baisu, bet turėsime ir kitomis kalbomis kalbančių žmonių mūsų sveikatos sistemoje, ir tai galimai nutiks greitu metu. Prie to tiesiog reikia pratintis.“
Problema tik gilės
Patys medikai pasakoja, kad su tokiomis situacijomis, kai medikai nekalba lietuviškai, susiduriama ir kitose gydymo įstaigose. Tiesa, yra skirtumas, kai tai yra kalbos gerai nemokantys užsieniečiai, o kada – vietiniai gyventojai.
„Situacija labai skirtinga. Pavyzdžiui, Vilniaus ligoninėse slaugytojos dažniausiai yra rusakalbės, tačiau jos yra vietinės gyventojos ir kalbą moka. Tenka girdėti, kad tarpusavyje jos bendrauja rusiškai arba lenkiškai, o su pacientais ir gydytojais kalba lietuviškai.
Tačiau jei žmonės atvažiuoja iš kitų šalių, jie turi tą kalbą išmokti. Turime didžiulę problemą ir per valstybinius egzaminus su lietuvių kalba – gimę Lietuvoje mokomės 12 metų ir ne visi išlaiko. Tai gal reikalauti, kad žmogus tuoj pat išmoktų kalbą irgi gal nelabai adekvatu, reikėtų nustatyti protingą laiką. Arba paskirti žmones dirbti į tokią grupę, kurie moka kelias kalbas, galima ieškoti įvairių išeičių. Piktintis, aišku, lengviausia“, – svarstė A. Gerliakienė.
Jos pastebėjimu, dabar apskritai labai daug ne tik atvykusių rusakalbių ne tik iš Ukrainos, bet ir iš kitų šalių. „Atvažiuoja ir kalbantys anglų kalba, tad medikai stengiasi prisitaikyti prie paciento ir kalbėti ta kalba, kad būtų suprasti. Jie ateina paslaugos ir tenka aiškinti. Tai yra problema ir ji dar gilės, nieko džiuginančio čia nepasakysiu“, – konstatavo LMS valdybos pirmininkė.
Pabėgėliams iš Ukrainos – supaprastinta tvarka
SAM patvirtino, kad teisės aktai numato, kad sveikatos priežiūros srities darbuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą B1 lygiu. Tiesa, pernai įsigaliojo supaprastinta asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijų išdavimo tvarka pabėgėliams iš Ukrainos.
„Jie gali gauti specialisto licenciją supaprastinta tvarka, tačiau per dvejus metus nuo licencijos išdavimo dienos turi išmokti valstybinę kalbą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus“, – nurodė spaudos tarnybos atstovas Julijanas Gališanskis.
