Visi mokytojai lygūs, bet yra lygesnių. Tokia išvada peršasi maždaug 700 litų mažesnius atlyginimus už spalį gavusiems Panevėžio specialiesiems pedagogams ir logopedams. Su specialiųjų poreikių vaikais dirbantys mokytojai piktinasi dėl daugiau nei 17 proc. apkarpyto darbo užmokesčio, nors jų kolegoms dalykų pedagogams atlyginimai sunkmečiu krito apie 8 proc.
Daugiau nei trisdešimt Panevėžio logopedų ir specialiųjų pedagogų kreipėsi į Vyriausybę ir miesto Savivaldybę reikalaudami sugrąžinti lygiavą ir nediskriminuoti jų.
Pedagogai prašo valdžios institucijų atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo pažeminti ir moraliai sutrypti.
„Ar galima mus taip niekinti tik todėl, kad kantriai ir kultūringai tylime? Kodėl mes nelaikomi tokiais pat pedagogais, kaip ir visi mokytojai?“ – iš valdžios atstovų atsakymo reikalauja su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, dirbantys Panevėžio mokytojai.
Specialieji pedagogai ir logopedai pripažįsta patys prieš mėnesį pasirašę sutinkantys dėl drastiško darbo užmokesčio sumažinimo. Kitos išeities jie tikina neturėję.
„Visų mokyklų specialiesiems pedagogams ir logopedams buvo pakišti pasirašyti lapai, kad, jei nesutinkame su sumažintu atlyginimu, būsime atleisti iš darbo. Krizės metais pasirinkimo neturėjom“, – pasakojo „Saulėtekio“ vidurinės, „Ąžuolo“ ir „Šaltinio“ pagrindinių mokyklų logopedės-specialiosios pedagogės, atstovaujančios kelioms dešimtims Panevėžio kolegių.
Teisėti, bet neteisingi
Specialiesiems pedagogams per kišenę kirto ne tik, kaip ir visiems biudžetininkams, Vyriausybės sprendimu sumažinta bazinė alga, bet ir miesto Savivaldybės sprendimas 15 proc. priedą prie pagrindinio atlyginimo sumažinti iki 5 proc. Tą leidžia ir teisės aktai.
Tačiau kitų dalykų mokytojams, jei pamokoje sėdi daugiau nei penki specialiųjų poreikių mokiniai, paliktas triskart didesnis priedas.
Specialiųjų pedagogų kišenės palengvėjo ir dėl sumažinto atlyginimo koeficiento.
„Žinoma, taip apskaičiavusi Savivaldybė nepažeidė nė vieno švietimo ir mokslo ministro įsakymo. Kaip tik jis pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Sprendimai yra teisėti. Bet ar teisingi?“ – klausia „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė-logopedė Dalia Gudelienė.
Panevėžio specialiosios pedagogės skaičiuoja dėl tokių sprendimų už spalį gavusios 600–700 Lt mažesnius atlyginimus. Penkiolikos metų darbo stažą ir metodininko kvalifikaciją turinčio specialiojo pedagogo-logopedo, dirbančio 1,5 etato, atlyginimas nesiekia nė 2500 Lt, atskaičius mokesčius.
Specialiųjų pedagogų-logopedų teigimu, jų kolegoms dalykų mokytojams atlyginimai krito kur kas mažiau.
„Suprantam, kad krizė ir reikia taupyti, bet kodėl ne visiems vienodai? Gal kam nors atrodo, kad mes nieko neveikiam. Tik mokyklas puošiam“ – piktinosi Panevėžio specialieji pedagogai-logopedai.
Mokytojai teigia dirbantys gerokai daugiau, nei priklauso pagal gaunamus atlyginimus.
„Dirbame su trisdešimčia ir daugiau vaikų, nors turėtume apsiriboti penkiolika. Neskaičiuojame savo laiko ir darbo, nes žinome, kad be mūsų niekas jiems daugiau nepadės“, – teigė vien tik specialiųjų poreikių vaikus ugdantys mokytojai.
Specialiojo pedagogo pamokoje dažniausiai sėdi 10-ies skirtingų klasių ir įvairių dalykų besimokantys vaikai. Visi jie reikalauja individualaus darbo.
Kaltų nėra
Kad specialieji pedagogai-logopedai liko nuskriausti, pritaria ir „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos direktorius Remigijus Glinskis.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nemano šiems specialistams suveržusi diržus labiau nei kitiems ir atsakomybę verčia pagal ministro įsakymus atlyginimus karpiusiai Savivaldybei.
Ministerijos atsiųstame rašte teigiama, esą Savivaldybė galėjo specialiesiems pedagogams-logopedams skaičiuoti aukščiausią atlyginimo koeficientą, galėjo prie jų ir triskart didesnius nei dabar priedus pridėti.
„Jei Savivaldybė šiems mokytojams nebūtų sumažinusi priedų, jiems atlyginimai būtų sumažėję 9,6 proc. bet ne daugiau nei 17 proc. kaip dabar“, – teigė ŠMM Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė tvirtina, kad dėl skylėto miesto biudžeto kitos išeities nebuvo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
