Egzaminus A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti įmonėje „Regitra“ laikiusiam panevėžiečiui nepasisekė. Koją, jauno vyro nuomone, pakišo neteisingai suformuluoti egzaminų testo klausimai.
Panevėžietis A. B. vairuotojo pažymėjimą turi jau senokai. Dabar jis, kad galėtų važinėti ir motociklu, sumanė įsigyti A kategorijos pažymėjimą. Dėl to pirmiausia reikia išlaikyti vairavimo teorijos egzaminus. Šiuos egzaminus jis nuvyko laikyti į valstybinę įmonę „Regitra“, bet, deja, nors ir pasiruošusiam, testo vaikinui išlaikyti nepavyko – nesurinko reikiamo balų skaičiaus.
Sieks teisingumo
Apsvarstydamas praėjusių nesėkmingų egzaminų rezultatus vaikinas nusprendė, kad kai kuriuos klausimus jis būtų atsakęs teisingai, jeigu šie būtų suprantamai ir aiškiai suformuluoti.
Ypač neteisingai sudėliotas panevėžiečiui pasirodė toks klausimas: „Kokiu kelio ruožu važiuojant pavojingiausias stiprus šoninis vėjas?“ Šis klausimas turėjo keturis atsakymų variantus.
A. B. mano, kad jau pačiu šiuo klausimu aiškiai nusakoma, jog gali būti tik vienas teisingas atsakymas. „Vieną atsakymą ir pažymėjau: „Išvažiuojant iš uždaro ruožo į atvirą“. Tačiau, pasirodo, reikėjo pažymėti dar ir antrą teisingą variantą: „Pralenkiant krovininį automobilį“. Kai toks klausimas, net mintis nekilo, kad teisingi atsakymai gali būti du“, – pasakojo A. B.
Ta tema jis pasitarė su lietuvių kalbos reikalavimus išmanančiais specialistais, ir visiems šis klausimo formulavimas, sako, atrodė neteisingas.
„Ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, kurie dėl klaidingai parengtų testo klausimų suklumpa per egzaminus, nutariau siekti, kad klaida būtų ištaisyta, teisingumas nugalėtų ir klausimas būtų surašytas taip, kaip reikia“, – sakė panevėžietis.
Pasikonsultavęs su įvairių sričių specialistais jis valstybinei įmonei „Regitra“ surašė pretenziją ir rengiasi vežti ją į Vilnių.
Dažniausiai išsiaiškina vietoje
Kai „Panevėžio balsas“ kalbino „Regitros“ Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiąjį specialistą Saulių Ščiuplį, panevėžiečio pretenzijos įmonė dar nebuvo gavusi. O komentuoti egzamino klausimo teisingumo specialistas nesiėmė. „Ne aš juos rengiau, – paaiškino S. Ščiuplys. – Kai gausime pretenziją, išnagrinėsime ją ir tada žmogui atsakysime, teisus jis ar ne.“ Specialistas neatsimena, kad kas nors dar būtų skundęs dėl klausimų formulavimo. Visus testus ne kartą tikrino ir tikslino kalbininkai, tad netaisyklingai lietuviškai skambančių tarp jų neturėtų būti.
Pasak S. Ščiuplio, skundai dėl nesusipratimų per teorijos egzaminus Vilnių pasiekia labai retai – gal tik vienas kitas per metus. Paprastai paaiškėja, kad žmogus neperskaitė klausimo iki galo, neįsigilino į tekstą ir pan. „Dažniausiai teorijos egzaminų nesusipratimai išsiaiškinami vietoje – tuose miestuose, kuriuose egzaminas laikomas“, – sako Egzaminų metodikos skyriaus vedėjas.
Dėl vairavimo egzaminų apeliacijos būna dažnesnės.
Specialiai motociklininkams
Įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo atstovas Bronius Lauraitis prisiminė dėl klausimo formulavimo su juo diskutavusį jaunuolį. Sako, šiam iki reikiamo balų skaičiaus stigo bene 13 balų, todėl egzaminas ir neišlaikytas. „Mano praktikoje tai pirmas žmogus, kuriam testo klausimas pasirodė neteisingai suformuluotas. Niekas iki šiol nesiskundė. Tiesa, iš pradžių, prieš aštuonerius metus, kai tik pradėjome dirbti, dėl testų pasitaikydavo painiavos, abejonių, teko ne vieną dalyką tikslinti, bet dabar viskas suderinta aiškiai“, – patikino B. Lauraitis.
Ties klausimu apie pavojingiausią šoninį vėją egzaminuojamieji suklumpa itin retai: jis, pasak B. Lauraičio, paprastas ir aiškus. Ir skirtas būtent A kategorijos egzaminus laikantiesiems, nes ypač svarbus motociklininkams.
Teorijos egzaminus iš karto, pasak B. Lauraičio, išlaiko dauguma būsimųjų vairuotojų – daugiau kaip 80 procentų. Jei suklumpama, tai dažniau ties vairavimo egzaminu.
Spręs testo sudarytojai
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultavimo grupės vadovė Aurelija Dvylytė sako, jog panevėžietis kreipėsi ir į Lietuvių kalbos komisiją, norėdamas išsiaiškinti, ar gali būti taip suformuluotas klausimas, kaip iš tikrųjų jis turėtų skambėti, kad neklaidintų į jį atsakinėjančiųjų. „Kiek supratau iš to sakinio, – testo klausimo, kurį panevėžietis perskaitė telefonu, nieko netaisyklingo jame nėra“, – sakė A. Dvylytė. Ji mano, kad nebent susipažinus išsamiau ir su klausimu, ir su atsakymais, išryškėtų logikos ar prasmės neatitikimai.
Kalbos konsultavimo grupės vadovė sako, kad norint išsiaiškinti geriausia būtų kreiptis į testų sudarytojus ir egzaminus rengiančią įmonę.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
