„Kaip kiekviename kaime yra kvailys, taip kiekviename daugiabutyje – triukšmadarys“, – laiške redakcijai rašo ponia Irena. Triukšmingais, netvarkingais, augintinių neprižiūrinčiais kaimynais skundžiamasi nuolat. Ar visuomet spręsti ginčų reikia kviesti policijos pareigūnus ir kokios nuobaudos gresia? O gal trūksta tik geranoriškumo?
Vietoj įsiklausymo gadinami automobiliai
Ponia Irena iš Radviliškio laiške redakcijai skundžiasi triukšmaujančiais kaimynais. Rašo, kad galva plyšta nuo triukšmo. „O juk sako, aš dar neprigirdžiu“, – ironizuoja moteris. Prisimena jai pagelbėti bandžiusi vyrą, kuriam po pokalbio su triukšmadariu buvo apgadintas automobilis.
„Ar neturėtų kiekvienoje laiptinėje kabėti skelbimai „Garsiai nekalbėti, negroti“? Ar ne mes patys kalti, kad esame tokie bailūs ir nuolankūs?“, – retoriškai klausia skaitytoja.
Apie kaimynų yla pradurtas padangas už „ne vietoje“ pastatytą į svečius atvykusių giminaičių automobilį pasakoja kita skaitytoja iš Kuršėnų.
„Galėtų šie „tikri“ kiemo šeimininkai dar užkardą uždėti, parašyti „Privati valda“ ir patys namo skraidyti malūnsparniu“, – siūlė supykusi moteris.
Viskas prasideda nuo smulkmenų
Šiaulių Talšos gatvės 6-asis daugiabutis šiemet tapo akcijos „Už žydintį ir švarų Saulės miestą“ nugalėtoju. 11 metų jame gyvenantis ir čia esančiai bendrijai antrus metus pirmininkaujantis Algirdas Jozonis neprisimena, kad dėl kaimynų nesutarimų tektų kviesti policiją.
„Kažkaip savaime viskas išeina. Čia gyvena supratingi, geranoriški žmonės“, – sako pirmininkas.
Jis kviečia bet kada apeiti aplink tvarkingą daugiabutį. „Niekada nerasite nė vienos nuorūkos. Smulkmena, bet nuo jos viskas prasideda“, – tikina pašnekovas.
Santykiai – pačių žmonių požiūrio reikalas. „Greta namo turime 35 arų žalią zoną. Kiekvieną pavasarį ir rudenį rengiame talkas, į kurias nebuvo susirinkę mažiau kaip 15 žmonių“, – pavyzdį pateikia vyras.
A. Jozonis neabejoja, kad bendrijos įkūrimas daugiabutyje turi įtakos kaimynų santykiams: „Prasčiausia situacija namuose, kuriuose vis dar nėra įkurtos ar tik neseniai atsirado bendrijos. Gyventojai tebelaukia, kad kažkas ateis ir išspręs jų problemas. Žmonės turi keisti mąstyseną, tapti vieningesni, suvokti, kad tai, kaip jie gyvena – jų pačių reikalas.“
Daugiausia triukšmauja nuomininkai
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus bendruomenės pareigūnė Edita Gumbakienė skaičiuoja, kad lyginant su ankstesniais metais, šiemet mažėja dėl kaimynų konfliktų rašomų protokolų.
Tik dėl triukšmo gyventojų pareiškimų daugėja. Šiemet Šiauliuose dėl triukšmo surašyti 662 protokolai. Tai – daugiau nei pernai.
„Vis daugiau šiauliečių išvyksta į užsienį, butus išnuomoja, o naujieji jų gyventojai ne itin paiso aplinkinių ramybės“, – pagrindinę priežastį įvardina pareigūnė.
Ji primena, kad ramybės metas – nuo 18 iki 6 valandos ryto. Pareiškimai iš gyventojų, tarp jų ir anoniminiai, surašyti naudojantis ir www.epolicija.lt sistema, priimami dėl piktybiškai garsiai grojamos muzikos, garsaus švilpimo, trypimo ir panašių garsų.
„Tačiau pasitaiko ne tik piktybiškų triukšmadarių, bet ir piktybiškų kaimynų. Tokie reguliariai rašo pareiškimus dėl mažamečių, retkarčiais prabėgančių virš jų galvų“, – sako E. Gumbakienė. Tokiu atveju policijos pareigūnai kreipiasi į vaikų teisių gynėjus, nes varžomos mažamečių teisės normaliai augti.
Kaimynai tampa tolerantiškesni
Dėl netinkamo automobilių statymo Šiauliuose šiemet surašytas 51, dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo – 35, dėl netvarkingų kaimynų – apie 10 protokolų.
Šiais metais neužfiksuota, kad kaimynai mieste užsitvertų kiemus užkardomis. Policijos komisariate registruoti tik pavieniai atvejai, kai namo gyventojai rado ryte pradurtas savo automobilių padangas.
„Pastebime, kad gyventojai tapo supratingesni, tolerantiškesni, susitaikė su tuo, kad žymiai padaugėjo automobilių. Juk dauguma šeimų dabar turi jau ne vieną, bet du automobilius, – situaciją apibendrina E. Gumbakienė. – Vis dažniau gyventojai patys rašo informacinius laiškelius ir užkiša už automobilio valytuvo. Taip perspėja: jei esi kito namo gyventojas, nestatyk čia automobilio. Tai geriau nei neapgalvotas policijos iškvietimas, kuris gali nepataisomai sugadinti tolimesnius santykius su kaimynais“.
Jei vis dėlto dėl kaimynų keliamų nepatogumų tenka kreiptis į policijos pareigūnus, reikėtų „apsiginkluoti“ vaizdiniais įrodymais – filmuota medžiaga, nuotraukomis.
„Jei ryte radote pradurtas automobilio padangas, o išvakarėse susipykote su kaimynu – apie tai būtina pasakyti protokolą surašantiems pareigūnams“, – ragina pareigūnė.
„Jei žmogus žiemą nusikasė vietą automobiliui, o joje mašiną pasistatė kaimynas, policija padėti bejėgė. Čia veikia tik žmogiškasis faktorius.“
Priemonės duoda rezultatų
Mažinti kaimynų ginčus, pareigūnės manymu, padeda ir policijos veikla. „Dėl automobilių statymo kiemuose situacija pagerėjo po reidų. Netinkamai pastatyti automobiliai buvo fotografuojami, o vėliau jų šeimininkai patraukti atsakomybėn“, – pasakoja E. Gumbakienė.
Kaimynus suvienija ir „Saugios kaimynystės“ grupės. Tokių daugiabučių gyventojai būna suinteresuoti palaikyti juose tvarką, čia vaikšto mažiau pašalinių, rečiau įvyksta vagystės.
Vieno tokio Šiaulių daugiabučio gyventojai draugiškai suplanavo, kur kam kieme statyti automobilius. „Kažkas laukia svečių? Skambina kaimynui, gal šis išvyksta atostogų ir jo automobilio stovėjimo vieta bus tuščia“, – apie išeitį pasakojo pareigūnė.
Ji tiki, kad naudinga ir bendruomenės pareigūnų švietėjiška veikla. „Vaikštome į daugiabučių gyventojų susirinkimus, bendraujame su jais tiesiogiai“, – sako E. Gumbakienė.
Prasikaltusiems – piniginės baudos
Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pirmą kartą įspėtiems dėl keliamo triukšmo gresia bauda iki 300 litų. Antrą kartą per metus įspėti neišvengs administracinės nuobaudos ir baudos iki 1000 litų. Nuobaudos ir piniginė bauda skiriamos ir iki 16 metų piktybiškai triukšmaujančių paauglių tėvams.
Už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą agresyvių šunų augintojų laukia iki 400 litų, kitų – iki 200 litų bauda su šuns konfiskavimu ar be jo. Jei augintinis sukėlė grėsmę kito asmens turtui ir sveikatai, bauda gali siekti 400–600 litų. Jei padaryta žala asmens sveikatai ir turtui – 500–1000 litų su gyvūno konfiskavimu ar be jo.
Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklėse išdėstyta, kad šunį vedžiojantis asmuo visada turi turėti maišelį ekskrementams surinkti. Jei to nevykdo, jam gali būti skirta bauda iki 200 litų.
Pagal Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisykles draudžiama važinėti žaliuose plotuose, šaligatviais ir statyti automobilius vejose, bei pėsčiųjų zonoje. Jei asmuo nepaiso šių taisyklių, jam taikoma atsakomybė – nuo įspėjimo iki 2000 litų.
Už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kiemuose užstatomas automobilis ar įvažiavimas į kiemą, kai trukdoma kitam transportui, kelių policijos biuro pareigūnai gali skirti baudas nuo 100 iki 300 litų.
Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos (žala neviršija 1 MGL), užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų.
Jei žala viršija 1 MGL, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį asmuo, sunaikinęs ar sugadinęs svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Marina VISOCKIENĖ