Seimo valdyba trečiadienį svarstys komisijos, nustačiusios, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimas išslaptinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo dalį prasilenkė su įstatymais, išvadas.
"Ketinu tas išvadas pateikti Seimo valdybai. Tie klausimai buvo pradėti svarstyti valdyboje, Seimo valdyba pritarė, kad patikrinimo komisija būtų sudaryta, tad visiškai normalu, kad Seimo valdybai bus pateikta išvada", - antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
Parlamento vadovas apgailestavo, kad komitetas, anot jo, visiškai be reikalo skubotai išslaptinęs išvadas, pakliuvo į kontroversišką situaciją - esą tos išvados ir taip būtų išslaptintos, tik diena vėliau, tačiau laikantis teisės aktų.
"Kritika (dėl delsimo išslaptinti medžiagą - BNS) visiškai nepagrįsta. Jeigu komitetas būtų padelsęs, kaip aš delsiau, nereikėtų sudarinėti komisijų, aiškintis, viskas būtų padaryta sutinkamai su veikiančiais įstatymais ir mes neturėtumėm tų problemų, kurias turim šiandien. Sprendimas išslaptinti pažeidžiant viekiančius įstatymus viena diena anksčiau valstybei neduoda jokios naudos", - sakė parlamento vadovas.
Susidarius tokiai situacijai, Seimo pirmininkas privalės apie komisijos išvadas informuoti Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris dėl neteisinto slaptos informacijos paviešinimo galės pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tokiu atveju, pasak Seimo pirmininko, išvadas išslaptinusiems parlamentarams galėtų grėsti ir teisės dirbti su slapta informacija praradimo.
Speciali Seimo komisija pirmadienį paskelbė išvadą, jog NSGK sprendimas išslaptinti VSD veiklos tyrimo dalį prasilenkė su įstatymais - komisija nustatė, jog teisinę galią išslaptinti minėtą medžiagą turi Seimo pirmininkas, o ne parlamentinis komitetas ar kitas struktūrinis Seimo padalinys.
"Informaciją išviešinti, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo sisteminiu nuostatų vertinimu, galėjo (išslaptinti medžiagą - BNS) paslapčių subjekto vadovas Seimo pirmininkas, ne struktūrinis padalinys, ne specialioji komisija, bet pats institucijos vadovas", - komisijos sprendimą žurnalistams pranešė jai vadovavęs Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Komisijos vadovo teigimu, už valstybės paslapties atskleidimą medžiagą paviešinusiems komiteto nariams gali grėsti teisės dirbti su slapta informacija atėmimas, baudos ir net laisvės atėmimas iki trejų metų.
Siekiant išvengti tokios situacijos, G.Steponavičius ragino Seimo pirmininką Viktorą Muntianą kuo skubiau išslaptinti medžiagą, kurią ir anksčiau buvo ruoštasi paviešinti, tačiau komitetas tą padarė užbėgdamas už akių Seimo vadovybei.
Seimo pirmininkas to daryti nesiruošia - anot jo, neįmanoma išslaptinti medžiagos, kai tai jau padaryta, nors ir neteisėtai.
NSGK praėjusią savaitę išslaptino dalį VSD veiklos tyrimo medžiagos. Išslaptinta tyrimo dalis, susijusi su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais - daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Skubus posėdis, kurio metu nuspręsta išslaptinti dalį tyrimo medžiagos, sušauktas po to, kai VSD vadovas Arvydas Pocius pranešė, kad turi informacijos, esą patvirtinančios, jog parlamentiniam VSD veiklos tyrimui vadovavęs NSGK pirmininkas A.Matulevičius praeityje turėjo ryšių su sovietų KGB.
Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai, kuri, kaip planuota, jau kitą dieną turėjo apsispręsti - viešinti medžiagą ar ne ir kokia forma bei apimtimi.
Tuomet Seimo pirmininkas V.Muntianas sudarė komisiją, kuri turėjo įvertinti, ar skubotas slaptos informacijos išviešinimas įvyko nepažeidžiant įstatymų.
