Signatarų rūmų balkonėlyje kartu su V. Landsbergiu pasirodė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susirinkusiųjų prie Signatarų namų nuotaikos buvo įvairios: Pilies gatvėje susirinkę žmonės juos pasitiko ir plojimais, ir švilpimu, ir skanduotėmis „Gėda“, „Ozolas“ ir „Lietuva, būk laisva“.
„Esu dėkinga, kad galiu būti šiandien su jumis ir jus pasveikinti. Visi čia ir už ekranų esame tie, kuriems ši diena yra labai svarbi, kuriems Lietuva labai svarbi. Todėl šiandien švęsdami ir minėdami savo dieną, norėčiau prisiminti, matydama taip pat, ir mūsų brangių kaimynių vėliavas. Tai Vienybės dieną švenčiančią Ukrainą ir taip pat noriu pasidžiaugti, kad matau Baltarusijos vėliavą. Žmonių, kurie kovoja už savo laisvę“, – kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė teigė besitikinti ir žinanti, kad mūsų regione išliks laisvė ir visada bus žmonių, kurie laisvę mylės ir už ją kovos aukodami save.
„Tokie buvome mes, tokie turime būti ir šiandien visi mes. Šiandien yra ypatinga diena ir ypatinga vieta, todėl perduodu žodį istoriniam žmogui“, – sakė prezidentė.
V. Landsbergį minia pasitiko ir skanduotėmis „Ačiū“, ir „Gėda“.
„Sveikinu jus, Vilniaus pilėnai. Ir visoje Lietuvoje, žiūrėkite, kaip gražu, kad nuo pat pradžių su mumis kartu yra Vincas Kudirka savo muzika ir nemirtingu himnu. Ir daktaras Jonas Basanavičius žadėjo ir visada dalyvauja nuotoliniu būdu. Ir šiandien jis yra kartu su mumis“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Jis džiaugėsi, kad prie Signatarų namų susirinko Lietuvą mylintys žmonės.
„Taip ir darykite, telkitės ir vienykitės, gerosios valios žmonės. Supraskite ir atjauskite vienas kitą. Brolis brolį, nestatykite tų užmaršties kartuvių, nes esame vieno tėvo vaikai. Nusišypsokime dangui ir saulei, melskime taikos ir gėrio, nes kitu atveju, pykčio ir blogio cunamis pereis kaip juoda banga per širdis ir protus, nušluos mūsų buvusį ir būsimą gyvenimą.
Ne toks didelis skirtumas, ar žmoniją išmirš virusų pandemijos, ar sudegins karo beprotybė, ar panaikins pačios planetos maištas prieš žmogų per kintantį klimatą lemties vandenynų naujasis tvanas. Kur čia dar vieta žmogui? Viską nulems širdis“, – teigė profesorius.
„Širdies ligonė Lietuva, prie Baltijos ir Astravo, per mažai mylinti savo vaikus, nors šiandien jų čia iš tiesų tiek daug, vargu bau, ar išliks, jei nesusivoks, jeigu nesikeis. Nebent liks prisiminimas, kad buvo graži šalis, kur upės teka, kad buvo gabi ir darbšti tauta, kuriai svaigintis pykčiu kartą buvo svarbiau, negu gyventi kaip broliams ir seserims. Sėsk, sesute, žalia rūta, kad Lietuva laisva būtų. Gražiai dainavom ir išdainavom savo laisvę“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Profesorius klausė, kaip išlaisvinti Lietuvos širdį nuo pandemijos pykčio, nuo abejingumo ir keršto.
„Gal Dievas kaltas, kad neuždraudė blogio? Ne, jis tiesiog leido džiaugtis gyvenimu. Dangumi ir Saule. <...> Bet ir leido mums išmėginti save, ar esame verti gyvenimo ir Saulės Lietuvos, kuri tamsumas prašalina. Į tai atsakys mūsų geroji valia, jeigu jos turime, jeigu ją puoselėjame“, – aiškino V. Landsbergis.
Profesorius ragino nebūti tokiais, kurie „nesugeba pakelti galvos nuo dubenėlio“ ir apsidairyti pasaulyje.
„O pasaulis, kuriame godulio daugiau negu proto, juo labiau širdies ir sąžinės, yra atslinkęs jau prie naujo karo bedugnės krašto ir tempia mus, Lietuvos vargšus. Tai šaukimas atsikvošėti“, – tvirtino V. Landsbergis.
Jis teigė, kad šiandien Ukraina jau yra atvirai užpulta, o puolimas didžiulėmis armijomis pažadėtas būtent vasario 16-ąją.
„Ukraina stoja į savą tėvynės karą, grumtynėse su Kremliaus fašizmu“, – dėstė profesorius.
Jo teigimu, godus ir pagiežingas „rusofašizmas“ bet kurią dieną, „pasitrainiojęs pasieniais“, gali atsiristi ir į Lietuvą.
„Vilniaus gubernatorius Paleckis gal jau paskirtas. Mažiausiai, ko mums reikia, tai tarpusavio varžybų ir vidaus peštynių. Bet ar jau atsisakysime to malonumo? Patriukšmauti kaimyno gryčiai jau degant. Garsiau dainuokime, broliai, kurių širdys laisvos. Dainuokime „Lietuva brangi“, dainuokime „Tu tokia graži“. Ir pasidžiaukime, kad mūsų Lietuvoje tiek daug“, – sakė V. Landsbergis.
„Neapykantos šėtonas, kuris net per šventę atėjo baubimu skelbti džiunglių laisvę, yra nakties klastūnas. Jį atpažinsi, žmogau, tik širdimi. Turėk širdį ir žvelk į širdį. Atjausk suklydusį brolį. Tepabunda ir tvirtėja mūsų širdys, težadina jas Vilniaus varpai. Vienykitės, pilėnai, puoselėkime savyje išganytojo ramybę ir kankinių atminimą. Ir pragaro vartai mūsų nenugalės!“ – savo kalbą baigė V. Landsbergis.
Laukta neramumų
Valstybės saugumo departamentas (VSD) kiek anksčiau įspėjo, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.
Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.
Šventės išvakarėse organizacijos pirmininkas Raimondas Grinevičius išplatino viešą pareiškimą, kuriuo paragino sekėjus dalyvauti valstybės institucijų renginiuose, tačiau likti „budriais, atsakingais ir nepasiduoti provokacijoms, kurios gali būti rengiamos siekiant diskredituoti kylantį visuomenės atsinaujinimo judėjimą“.
Nuogąstaudama dėl galimų provokacijų, policija trečiadienį tikrins įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje žada statyti fizinį barjerą.
Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, didesnis dėmesys bus skiriamas saugumui užtikrinti prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakys Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Pasak Vilniaus apskrities policijos viršininko Sauliaus Gago, erdvės čia nėra daug, todėl dalis į minėjimą atvykstančių žmonių gali būti paprašyti ten nesibūriuoti.
Policija šio renginio metu gali tikrinti dalyvių kuprines ir „paprašyti gyventojų nesinešti būgnų, kitų vizualiai matomų triukšmo kėlimo instrumentų į renginio vietą“.
Nepasitenkinimą protestuotojai jau reiškė per Sausio 13-osios minėjimą Nepriklausomybės aikštėje, tuomet jie nušvilpė kalbas sakiusias premjerę, Seimo pirmininkę ir Laisvės premijos laureatę.
Lietuvoje minima Valstybės atkūrimo diena
Šventiniai renginiai sostinėje prasidėjo nuo ryto. Rasų kapinėse tradiciškai pagerbtas Vasario 16-osios akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją pasirašiusių partizanų vadų atminimas.
Po metų pertraukos Valstybės atkūrimo dienos proga moksleivių rinkosi į tradicines eitynes „Lietuvos valstybės keliu“. Jie aplankė 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų nuo Katedros aikštės iki pat Rasų kapinių.
Lukiškių aikštėje Vilniuje vyksta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų ginkluotės bei karinės technikos paroda.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros tradiciškai iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vėliau arkikatedroje aukotos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų.
Vakare sostinės Gedimino prospekte, nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.
Tuo pačiu metu nuo J. Basanavičiaus paminklo prasidės krikščioniškos ir tautinės savimonės piliečių organizacija save vadinančio judėjimo „Pro patria“ rengiamos eitynės su deglais iki Lukiškių aikštės.
Šventės proga vakare virš Gedimino bokšto pakils dronai – tai modernių technologijų pagalba sukurtas Vasario 16-osios sveikinimas. Jį stebėti bus galima iš Katedros aikštės ir jos prieigų. Trispalve nušvis Trys Kryžiai bei pagrindiniai sostinės tiltai per Nerį.
Į aukščiausią šalies statinį – Vilniaus televizijos bokštą – ketinama iškelta didžiausią šalyje trispalvę. Jos plotas – 540 kvadratinių metrų. Vakare, po saulės laidos, Vilniaus TV bokštas ir LRT radijas rodys šviesų šou pagal radijo bangomis transliuojamą muzikinį kūrinį – G. Abariaus pagal B. Brazdžionio eiles sukurtą dainą „Šaukiu aš tautą“, atliekamą Liudo Mikalausko.
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks iškilmingas koncertas „Begalinis skrydis“.
Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
