Švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės prognozes, kad studijų kaina šalies aukštosiose mokyklose gali išaugti beveik dvigubai, universitetų valdžia vadina nepagrįstomis.
Neseniai paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriame konstatuota, kad valstybė aukštosioms mokykloms negali drausti priimti studentų, kurie už studijas moka patys, o valstybės nefinansuojamiems studentams studijų kainą turi teisę nustatyti patys universitetai, išprovokavo perversmą aukštojo mokslo sistemoje.
Anot viceministrės, negalima paneigti, kad po tokio KT išaiškinimo studijų kaina gali išaugti beveik dvigubai ir daugiau nei dvigubai gali sumažėti valstybės lėšomis studijuojančių studentų.
KT išaiškino, kad neleistina ir iš anksto nustatyti gerai besimokančių studentų skaičiaus, nes neįmanoma tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai.
Iki šiol galiojantis Aukštojo mokslo įstatymas numato, kad gerai besimokančiais studentais laikomi 30 proc. kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro studentų. Pagal įstatymą, ne mažiau kaip pusė geriausiai besimokančių dieninių studijų studentų už mokslą nemoka.
KT paskelbė, kad iš valstybės biudžeto turi būti skiriamas pakankamas finansavimas užsakomoms vietoms ir kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti užtikrintas nemokamas mokslas.
Šiuo metu iš valstybės biudžeto vienam studentui skiriama tik 47,5 proc. studijoms reikalingos sumos, kurią savo nutarimu yra nustačiusi Vyriausybė.
Anot V. Būdienės, įtikima, kad valstybei teks mokėti už vieno studento studijas mažų mažiausia dvigubai daugiau nei dabar. Dėl šios priežasties valstybės finansuojamų studentų esą gali likti mažiau, nes "daugiau pinigų aukštajam mokslui biudžete stebuklingai neatsiras".
Diplomų nepardavinės
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Romualdas Ginevičius teigė esąs tikras, kad kainos nedidės tiek, kiek prognozuojama.
„Ministerija tikriausiai pyksta dėl KT išaiškinimo, tai ir gąsdina“, - sakė jis.
Anot R. Ginevičiaus, KT sprendimas aukštosioms mokykloms išties „atrišo rankas ir sukūrė situaciją, kurioje lengva pasukti avantiūristiniu keliu“ - stipriai pakelti studijų kainas ir priimti visus, kas tik moka pinigus. Tačiau jis abejojo, ar kuris universitetas rizikuotų taip pasielgti.
„Iš esmės tai būtų diplomų pardavinėjimas už pinigus. Tačiau toks kelias - neperspektyvus ir gali universitetą atvesti prie bankroto“, - įsitikinęs R. Ginevičius.
Jis neabejoja, kad konkurencija tarp universitetų išaugs, juolab kad po kelerių metų baigiančiųjų bendrojo lavinimo mokyklas skaičius gali būti gerokai mažesnis nei dabar. Tačiau profesorius teigė nemanąs, kad kas veržtųsi į aukštąją mokyklą, jei ši pagarsėtų lengvomis studijomis.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universitetui vadovaujančio R. Ginevičiaus, aukštosios mokyklos vargu ar ims priiminėti beatodairiškai daug studentų dar ir dėl darbuotojų stokos.
„Pirmiausia reikia galvoti apie studijų kokybę, o kaip ją užtikrinsi priėmęs daugiau studentų, jei, pavyzdžiui, dabar mes turime 60 laisvų dėstytojų etatų, o Kauno technologijos universitetas - per 100?“ - sakė R. Ginevičius.
Išsamiai studijų kainų klausimą universitetų rektoriai ketina svarstyti šio mėnesio LURK konferencijoje.
Beje, prieš ketverius metus, ignoruodamos tuometinio švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kuris po minėto KT išaiškinimo neteko galios, didžioji dalis universitetų, tarp jų - ir Klaipėdos universitetas, rinko didesnius nei nustatyta mokesčius už studijas. „Vakarų ekspresas“ rašė, jog tuomet kai kurių universitetų studijų kainos Vyriausybės nustatytas leistinas ribas viršijo net kelis kartus. Rektoriai aiškino, kad paklusdami nurodymui esą nesurinktų studijų procesui reikalingų lėšų.
„Brangs, bet ne dvigubai“
Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas pastūmėjo universitetus rinkos linkme. „Matyt, kai kuriuos studentus prarasime, o kai kuriose studijų programose jų padaugės“, - sakė jis.
„Kainas svarstome kasmet - vienur jos sumažėja, kitur padidėja. Dėl ateinančių mokslo metų studijų kainų jau pradėjome diskusijas, o verdiktą paskelbsime gegužės pabaigoje. Kainos bus didesnės, bet tikrai ne dvigubai, manau, 10-20 procentų. Jei pas mus kainos bus mažesnės, gal daugiau studentų surinksime“, - pasakojo V. Laurėnas.
Laima ŠVEDAITĖ
