Po praėjusio rudens semestro kilo daug triukšmo dėl skatinamųjų stipendijų stokos. Studentai, turėję net 9.5 vidurkį negavo stipendijos, nes jas pasiglemžė socialiai remtini asmenys. Visi ėmė kalbėti apie tai, kad Vilniaus dailės akademija (VDA) neskatina studentų gerai mokytis, ji neturi sistemos, kuri skatintų kažko siekti, nes studentas niekada nežino, ko tikėtis. Kažkada gaudavo stipendijas net tie, kurie turėdavo 9.0 ir daugiau vidurkį. Paskui pradėjo nebegaut net tie, kurie turi 9.5 vidurkį, o štai šiandien pasirodo sarašai, kad net 9.85 vidurkis yra nepakankamas gauti skatinamąją stipendiją. Ko laukti toliau?!
Visą vasario bei kovo mėnesius studentai plūste plūdo į administraciją klausinėdami apie stipendijas. Išgirsdavo tik nemandagiai pakeltą toną, kad atstotų ir pasijutę kalti, kad paklausė išeidavo. Tai tapo nejaukus žaidimas – kas išdrįs nueit pasidomėt dėl stipendijų. Kartais nesulaukdavome išvis nei vieno žodžio, būdavome tiesiog ignoruojami.
Svarbiausia, kad tik prasidėjus naujam semestrui jau kabėjo ant durų matomiausioje vietoje sarašai su tais, kurie turi mokėti už mokslą, o tie, kurie už gerą mokymąsi turėtų gauti iš VDA paskatinimą ir toliau taip tęsti studijas buvo žeminami kaskart užsukus ko nors pasiteirauti.
Kam stoti į VDA, jei čia negauni jokios finansinės paramos, tavęs nieks negerbia ir niekada nežinai, ko laukti? Jei nori gauti aukštus balus, būti pastebėtu, privalai labai daug investuoti į mokslą – pirkti kokybišką popierių, priemones, brangias medžiagas, iš kurių gaminami maketai, mokėti už jų pagaminimą gamyklose, spausdintis ant A1 formato popieriaus spalvotus brėžinius, kurių būna ne 1 ir ne 2. Vien tik sesijos metu išleidžiama apie 500lt vien tam, kad pateiktum VDA dėstytojams viską taip, kaip jie nori matyti ir, kad būtum įvertintas aukštam balui. Bet pasirodo ir to negana… Investuoji krūvą pinigų būdamas studentu, kad turėtum gerą vidurkį semestro gale ir gautum stipendija, o paskui pasirodo, kad 9.85 balo vistiek nepakanka.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių niekada nepatarčiau niekam stoti į VDA. Viena pagrindinių - ten niekada nesijausi pilnaverčiu studentu. Neapseisi be pažeminimų, negerbimo ir demonstravimo, kad esi niekas. Geriau dizaino kolegija nei dailės akademija.
Apie tai, kas vyksta VDA yra daug metų tylima, nes tie, kas nepabijo iškelti kažko į paviršių, po to labai kenčia, nes yra aiškinamasi, kas tai paviešino ir prasideda dėstytojų kerštavimai.
Jei pavyktų likti anonimu, manau ne vienas studentas papasakotų tokių faktų, kur žmonės net nenutuokia, kad taip gali vykti aukštojoje.
STUDENTĖ
