Kalbos apie studijų reformą paskatino studentus mąstyti, kaip ateityje reikės susimokėti už aukštąjį mokslą. Šį rudenį neįprastai daug studentų suskubo imti paskolas, rašo „Klaipėda“.
Internete jau sklando peticija, siūlanti pasirašyti dėl nepakankamos studijų kokybės. „Studijas reikia gerinti, o ne pelnytis iš studentų“, – teigė Klaipėdos universiteto studentų atstovybės prezidentė Goda Zobėlaitė. Uostamiesčio studentai prieštarauja dideliems studijų mokesčiams, kuriuos siūloma įvesti.
Bet kokių nors veiksmų jie dar nesiims.
„Žiūrėsime. Jei už studijas teks mokėti po 5 tūkst. litų, dauguma studentų pagalvos, ar išvis verta čia studijuoti, ar rinktis studijas užsienyje. Vienintelė išeitis bus imti paskolas“, – kalbėjo G.Zobėlaitė.
Ji neslėpė, kad studentai nėra patenkinti studijų kokybe. „Studijas reikia gerinti, o ne pelnytis iš studentų“, – teigė prezidentė.
Pašnekovė mano, kad studijas turėtų finansuoti verslo sektoriai ir pati valstybė.
Įmokos vis tiek keisis
Kalbos apie tai, kad 80 proc. studentų turėtų mokėti už mokslą aukštosiose mokyklose, nepasitvirtino. Nuspręsta kitąmet studijų įmokų nekeisti.
Tačiau ilgainiui studentams teks patuštinti kišenes. Norint didinti aukštojo mokslo prieinamumą ir gerinti studijų kokybę, reikia kur kas daugiau lėšų, negu jų yra dabar.
„Vien valstybė negali skirti pakankamai pinigų. Dalis jų turės būti surenkami iš studentų“, – neslėpė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas.
Docentus gali importuoti
Studijų kokybės gerinimu susirūpino ir Vyriausybė. Todėl tam pažadėta skirti daugiau valstybės lėšų.
Nuspręsta ir mokslo darbuotojams 20 proc. kelti algas, taip pat skirti pinigų studijų paskolų ir stipendijų fondui. Tai suteiktų galimybę didinti paramą remtiniems studentams ir paskatinti gerai besimokančiuosius.
G.Viliūnas tikisi, kad pakėlus algas dėstytojams bus bent truputį sumažintas mokslo darbuotojų stygius.
Dabar dėl menkų atlyginimų Lietuvos universitetuose sparčiai mažėja docentų, o jaunimą stoti į doktorantūrą ir likti dirbti mokslinį darbą įkalbėti sunku.
Siekdami daugiau uždirbti mokslininkai emigruoja arba išeina dirbti į verslo įmones. Todėl per pastarąjį penkmetį mokslininkų sumažėjo penktadaliu.
„Žinoma, galima Indijoje, Kinijoje, Korėjoje rasti gabių mokslininkų, kurie sutiktų atvykti dėstyti už mažesnę algą. Šių šalių mokslininkus kviečiasi ne vienas pasaulio universitetas. Bet norėtųsi, kad mums dėstytų savi“, – aiškino G.Viliūnas.
Sekretorius pripažino, kad gerinti studijų kokybę reikia ne tik didinant algas, bet ir remiant mokslo plėtrą. O tam esą reikia pinigų, kurių dalį turėtų padengti ir studentai.
Verslininkai neišgelbės
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus studijų kokybės gerinimą sunkiai įsivaizduoja be pinigų.
Jis teigė, kad kol kas dėstytojams mokamos per mažos algos ir abejojo, ar artimiausiu metu jos pakils tiek, kad mokslininkai norės grįžti į universitetus.
V.Žulkus sakė, kad studijoms gerinti reikia sukurti ir gerus mokslo centrus universitetuose, o tam būtinos laboratorijos. Taigi be papildomų lėšų išsiversti esą neįmanoma.
Papildomų pinigų galima gauti iš valstybės arba iš studentų. Yra galimybė, kad ir verslas remtų universitetus.
„Tačiau kol kas toks universiteto ir privataus kapitalo bendradarbiavimas Lietuvoje neįteisintas“, – apgailestavo rektorius.
V.Žulkaus nuomone, siekdami pagerinti studijų kokybę studentai turės įprasti mokėti. Tai būtų investicija į ateitį.
Vis dėlto pradėję mokėti už aukštąjį mokslą studentai greitai nepajustų, kad studijos pagerėjo. Pasak rektoriaus, įvykdžius reformą, studijų kokybė taptų geresnė tik po penkerių, o gal po dešimties metų.
Neužteks pinigų
Studentams kelia nerimą ir tai, kokia bus paskolų suteikimo situacija pabrangus mokslams.
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Paskolų skyriaus vedėja Stanislava Eugenija Lapinskienė mano, kad įvykdžius studijų reformą studentai tikrai ims daugiau paskolų.
Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose paskolas ima daugelis studentų.
Šiais metais studentų paskoloms buvo skirta 20,8 mln. litų. Jeigu brangs mokslas, paskolų studijoms tikrai neužteks.
Dabar studijų įmokoms paskolas ima dar palyginti nedaug studentų. Įvykdžius aukštojo mokslo reformą, gali nelikti pinigų ne tik gyvenimo išlaidoms, bet ir studijų įmokoms.
Rudeniui – tik likučiai
Pavasarį Valstybinis mokslo ir studijų fondas skiria didesnę sumą pinigų studentų paskoloms. Tada paskolas paprastai gauna visi norintys studentai. Rudens semestrą, kai paskoloms buvo dalijami tik pavasarį skirti likučiai, apvilta liko beveik 80 studentų.
Šiemet Klaipėdos universitetas paskoloms gavo 484 tūkst. litų. Studijų įmokų paskolą gavo visi norintys – 41 studentas. Gyvenimo išlaidoms pinigų prašė 192 studentai.
Dauguma studentų nori didžiausios paskolos – puspenkto tūkstančio litų.
„Jei pinigų neužtenka, paskolas išdalijame visiems norintiems. Tik duodame mažesnes sumas“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto specialistė Rima Jurkutė.
Kolegijos – nuskriaustos
Neuniversitetinėse mokymo įstaigose daugiausiai studentų paskolų prašė Socialinių mokslų kolegijoje – 76 asmenys, o gavo tik 25.
Valstybinis mokslo ir studijų fondas jiems skyrė 94 tūkst. litų.
Kolegijos direktorės pavaduotoja studijoms Erika Beriozkinienė mano, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos yra nuskriaustos, nes jų studentai negali prašyti paskolos studijų įmokoms, nors moka visą kainą.
Pasirinkę nevalstybines kolegijas studentai gali gauti tik paskolą gyvenimo išlaidoms.
„Studentai turi mokėti po kelis tūkstančius litų per semestrą. Jiems turėtų būti suteikiamos paskolos susimokėti už mokslą“,– teigė E.Beriozkinienė.
Giedrė Balčiūtė, Eglė Kasperavičiūtė
