Kauno akademinio jaunimo energija padeda griauti neigiamus stereotipus apie Kauną. Aukštosiose mokyklose vyksta diskusijos apie laikinosios sostinės įvaizdį, rengiamos akcijos, išryškinančios šviesesnes, įdomesnes kauniečių gyvenimo puses. Ypač kryptingai šia linkme dirba Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), rašo „Lietuvos Rytas“.
VDU sekretorė Auksė Balčytienė mano, jog akademinė bendruomenė ne tik gali, bet ir privalo prisidėti prie miesto įvaizdžio kūrimo ir gerinimo.
Kitais metais, kai bus minima 600 metų Kauno savivaldos sukaktis, universitetas drauge su Kauno savivaldybe ketina parengti konkretų projektą, kuris prisidėtų prie miesto įvaizdžio gerinimo.
Ragins suvienyti jėgas
VDU kitais metais pakvies vienytis visų Kaune esančių universitetų mokslininkus bei studentus ir parengti bendrą projektą, garsinsiantį Kauną.
Tai turėtų būti ne tik viešose erdvėse vykstančios akcijos.
Universiteto darbuotojai mano, jog svarbu Kauną pristatyti ir virtualioje erdvėje.
Tada miesto įvaizdis gerėtų ne tik šalyje, bet ir pasaulyje.
Kaip rašo „Lietuvos Rytas“, rugsėjo pabaigoje VDU pristatė projektą „Universitetas – miestui“. VDU ir miesto meras Andrius Kupčinskas pasirašė partnerystės sutartį. Sutartyje numatyta, jog universiteto mokslininkai ir studentai padės miesto valdžiai kurti Kauno įvaizdžio idėjas bei pristatys projektus ne tik miesto, Lietuvos, bet ir tarptautinei visuomenei.
Šiais mokslo metais pradėjo veikti universiteto interneto naujienų portalas „TVDU“.
„Universitete įkurtas Viešosios telekomunikacijos fakultetas, kuriame studentai gauna žinių ir apie miesto įvaizdžio kūrimo strategiją.
Ne tik šio, bet ir kitų VDU fakultetų studentai paskaitose su dėstytojais dažnai gvildena Kauno įvaizdžio problemą“, – sakė buvęs VDU studentas, „TVDU“ portalo redaktorius Kristijonas Jakubsonas.
Kalbino žinomus kauniečius
Atsiradus portalui „TVDU“, universiteto studentai Mantas Lapinskas, Virga Mačėnaitė, Raimonda Mačiulytė ir Nerija Cymermonienė kalbino žinomus kauniečius. Tai buvo pirmas viešas studentų bandymas kalbėti apie Kauno įvaizdžio problemas.
Studentai įsitikinę, jog tarpukario Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, visada pasižymėjo kaip pramonės, mokslo, kultūros ir švietimo centras. Toks nepriklausomybės laikotarpio miesto įvaizdis lydėjo Kauną ilgus dešimtmečius. Tačiau šiandien vis dažniau pasigirsta kategoriškų teiginių, jog antrasis šalies didmiestis negrįžtamai prarado savo spindesį. Diskusijos iniciatoriai pabrėžė, jog neretai Kaunas įvardijamas kaip „beveidis“ miestas, kurį turistai laiko tik didele degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o tautiečiai – vieta, kurioje „irgi galima gyventi“. Reportažo rengėjai kalbino Kauno turizmo informacijos centro (TIC) direktorių Sigitą Sidaravičių, VDU profesorių, habilituotą daktarą, istoriką kultūrologą Egidijų Aleksandravičių bei socialinių mokslų daktarę docentę Iną Dagytę.
Yra daug įdomių vietų
Įvaizdžio kūrimo specialistai pabrėžė, kad svarbiausia suvokti mums aktualų savo miesto identitetą: kuo jis yra savitas, išsiskiria iš kitų, ką jis gali pasiūlyti globaliu tampančio pasaulio ar bent jau Europos socialiniuose, kultūros ir ekonominiuose mainuose.
Anot „Lietuvos Ryto“, Kauno TIC direktorius S.Sidaravičius buvo įsitikinęs, kad patrauklumo bei savitumo miestui netrūksta ir pasauliui pasiūlyti yra ką.
„Jau vien tai, kad miestas turtingiausias muziejų visoje Lietuvoje ir yra vienas iš penkių šalies miestų, turinčių turtingą senamiestį, yra didžiuliai išskirtinumai. Be to, Kaune palikti ryškūs japonų, holokausto bei Prancūzijos istorijų pėdsakai daro miestą unikaliu kultūros židiniu net ir globalioje erdvėje“, – studentams pasakojo S.Sidaravičius.
Istoriko profesoriaus E.Aleksandravičiaus nuomone, mieste vyksta tiek daug įdomių dalykų, kad net nespėjama visur apsilankyti ir visko pamatyti.
„Kaune siūloma didžiulė įvairovė laisvalaikio praleidimo būdų, veikti visada yra ką. Tik manau, kad ne viskas gerai su gyventojų savijauta. Vienintelė racionali išeitis – rasti būdų sustiprinti pačių kauniečių solidarumo ir pasitikėjimo savimi jausmus“, – sakė E.Aleksandravičius.
Sudarė stebuklų sąrašą
VDU Menų instituto bei Politikos mokslų ir diplomatijos studentai drauge su penkių menininkų grupe iš Didžiosios Britanijos „Laundry“ gruodžio 3 – 7 dienomis kauniečius paragino dalyvauti projekte renkant Kauno stebuklus.
Kaip rašo „Lietuvos Rytas“, studentai internete paskelbė 50 objektų ir reiškinių, pretenduojančių į miesto stebuklus. Tai įvairūs architektūros, gamtos objektai, kavinės, įvairių mikrorajonų gatvelės, saulėlydis tarp Taikos prospekto dvylikaaukščių.
Studentai per kelias dienas apklausė nemažai kauniečių. Jie pasiūlė dar kelis šimtus objektų ir reiškinių, prilyginamų Kauno stebuklams. Tokiais buvo pavadinti ir bukinistai prie „Merkurijaus“ prekybos centro, kiti savitumo miestui suteikiantys ir brangūs reiškiniai.
Projekto koordinatorė Linara Dovidaitytė sakė, jog apie miesto įvaizdį dažnai kalba, specialistai sprendžia, kaip jis turi atrodyti.
Projekto rezultatai turėtų būti naudingi sistemingiau ėmus rūpintis Kauno įvaizdžiu.
Kenkia pesimizmas
Pasak socialinių mokslų daktarės docentės I.Dagytės, kuriant Kauno įvaizdį lemtingą vaidmenį atlieka ne tik Kauno vizualinis vaizdas, bet ir pačių kauniečių elgsena.
Kauno įvaizdžiui nepadeda tie kauniečiai, kurie miestą laiko tik darbo ir gyvenamąja vieta, rašo „Lietuvos Rytas“.
„Ir pats miesto formavimas, pradedant tarpusavyje nederančiais komunikaciniais kodais architektūroje ir baigiant probėgomis formuojama miesto plėtros strategija, pasižymi per didele eklektika“, – VDU studentams sakė I.Dagytė.
Jos nuomone, visuomenėje susiklostę stereotipai ir pesimistinis požiūris į supančią aplinką yra tos dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių Kaunui šiuo metu lipdomos pačios neigiamiausios etiketės.
Skatina miestiečių kūrybą
Prieš savaitę VDU Menų institutas paskelbė magistrantų eksperimentinio projekto „Laisvė kūrybiniam miestui“ rezultatus.
Kaunas turi didelį kūrybingų žmonių potencialą, daug mokslo įstaigų, nemažai laisvų kūrybinių industrijų nišų, tačiau iš jų kol kas labiausiai klesti tik pramogos – tokias išvadas padarė VDU Menų instituto (MI) magistrantai, praėjusią savaitę atlikę eksperimentinį Kauno kūrybinio potencialo projektą „Laisvė kūrybiniam miestui“.
VDU MI magistrantė Edita Šedbaraitė tvirtino, jog Kauno laisvalaikio ir pramogų sfera sudaro 32 proc. visų miesto kūrybinių įmonių. Bendras kavinių, barų, kazino, grožio salonų, sporto centrų skaičius viršija 300.
Tačiau dauguma laisvalaikio paslaugas siūlančių įstaigų yra mažos ir niekaip neprisideda prie miesto įvaizdžio gerinimo
