Studentų atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) inicijuotą ir daugiau nei 34 tūkst. piliečių pasirašytą elektroninę peticiją, kurioje reikalaujama keisti „gerai besimokančio“ studento sąvoką.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentės Indrės Vareikytės, įteikusios parlamentarams peticiją, teigimu, joje prašoma panaikinti „aštuonetą“ kaip kriterijų gerai besimokantiems studentams vertinti.
„Aštuoni“, mūsų nuomone, visiškai netinka ir nepasako, ar studentai mokosi gerai, ar ne, - žurnalistams sakė I.Vareikytė, - Tuo nepatenkinti sunkesnes studijas pasirinkę studentai (matematines, technines) geriausioje grupėje gauna 7,7 ir jau yra pervedami į nemokamas vietas. VGTU studentai skundžiasi papuolę į neteisingą situaciją“.
Anot jos, „aštuoni“ nėra tinkamas kriterijus, tad reiktų ieškoti kitos formuluotės. Studentai esą pritaria tam, kad už mokslą nemokėtų visi akademinių skolų neturintys studentai, taip pat reikia kalbėti ir apie kokybės kartelės kėlimą.
Č.Juršėnas po susitikimo su studentų atstovais žurnalistams sakė, kad peticiją nagrinėti pavesta Peticijų komisijai. Anot jo, prie šią situaciją lėmė Vyriausybės delsimas pateikti išvadas apie tai, ar bus rastos lėšos, reikalingos padengti trūkumui, susidarysiančiam, jei studentai nemokės už mokslą, taip pat dėl „gerai besimokančio“ studento, arba „aštuoneto“, sampratos.
„Laukiame Vyriausybės išvadų, kadangi be jų toliau nagrinėti šio klausimo Seime negalime. Jau buvo darbotvarkėje tas klausimas, bet teko išbraukti, kadangi nėra Vyriausybės ir Seimo komiteto išvadų. (...) Vyriausybės signalai visada teigiami, bet rezultatas ne visada greitai būna“, - žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.
Anot jo, Vyriausybei pateikus savo išvadas, aukštojo mokslo problema būtų išspręsta greičiau nei laukiant Peticijų komisijos išvadų, kurioms pateikti būtinos įvairios procedūros, posėdžiai. Č.Juršėno teigimu, sužinojus ministrų kabineto nuomonę, Seimas studijų klausimą galėtų nagrinėti artimiausio posėdžio metu.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas teigė, jog jo vadovaujamas komitetas imsis iniciatyvos šiam klausimui svarstyti - kvies finansų, švietimo ir mokslo ministerijų vadovų ir frakcijų seniūnų pasitarimą, kad Vyriausybės apsisprendimas šiuo klausimu būtų pagreitintas.
To paties komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė savo ruožtu dėl studentų nepasitenkinimo kaltino aukštąsias mokyklas, anot jos, netinkamai besinaudojančias dešimtbale sistema. Parlamentarės teigimu, „ydingai“ sistemai pritaria rektoriai, tad dėl to neturėtų būti kaltinamas Seimas.
„Kiekviena aukštoji mokykla turi savo autonomiją, o kaltė kažkodėl verčiama Seimui, Vyriausybei ar Švietimo ir mokslo ministerijai. Kiekviena aukštoji mokyla turi savo vertinimo sistemą - ar ne čia slypi ydingumo šaknys? Jei turime dešimtbalę sistemą, tegu jie ją teisingai ir objektyviai ir taiko. Bet kažkodėl vieni mokslai sunkesni, kiti ne. Visi mokslai sudėtingi ir visi papildo vieni kitus, todėl reikia atsisakyti to ydingo vertinimo, kad tikslieji ir gamtos mokslai viršūnėje, o humanitariniai ir socialiniai yra menkesni. Yra atvirkščiai (...) Reikia sukurti lanksčia sistemą, bet ar ji įmanoma, jei kiekviena mokykla supranta savo autonomiškumą savaip?“ - klausė M.A.Pavilionienė.
Peticijų komisijos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė taip pat teigė mananti, kad skubota Aukštojo mokslo reforma, kurią vykdant, esą kenčia studentai, pradėta kaip priešrinkiminis manevras.
„Dešimtbalė sistema nebuvo ydinga, tačiau prieš rinkimus mesta aukštojo mokslo korta. Paskubinti įvertinti viso šito tikrai nereikėjo, reformą reikia daryti, tačiau neskubant. Dabar studentai yra šios skubios reformos aukos“, - kalbėjo parlamentarė.
LSAS peticijos pasirašymą suorganizavo po to, kai Seimas birželį pritarė prezidento siūlymams, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei aukštesniais balais įvertinti jaunuoliai.
Seimas tuo pačiu liepą po pateikimo pritarė A.Monkevičiaus siūlomam įstatymo projektui, numatančiam, kad už mokslą nereikėtų mokėti visiems akademinių skolų neturintiems studentams.
Šioms pataisoms įsigaliojus, valstybei prireiktų papildomų 60 mln. litų per metus.
Todėl Seimas dar praėjusioje pavasario sesijoje paprašė Vyriausybės išvadų minėtam A.Monkevičiaus projektui.
Praėjusią savaitę Vyriausybės Strateginio planavimo komitete Aukštojo mokslo įstatymo klausimas, nors buvo numatytas svarstyti, sprendžiamas nebuvo.
