Naujienų portalas 15min.lt pirmadienio vakarą paviešino STT agento Renato Martišiaus susirašinėjimą, dėl kurio praėjusią savaitę įtarimai pareikšti advokatams Giedriui Danėliui, Valdui Rakauskui ir Dainiui Baronui, taip pat verslininkui Antanuo Petrošiui.
Susirašinėjime atskleidžiama, portalo teigimu, kaip agentas R. Martišius 2018 metais STT Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojo Roberto Žilinsko pavedimu padeda spręsti bendrovės „Barta“ problemas dėl imigrantų įdarbinimo ir dėl to prašo viceministrės pagalbos.
Iš pradžių portalui viceministrė E. Radišauskienė teigė nepažįstanti R. Martišiaus, taip pat teigė kalbėjusi apie fizinio asmens skundą, vėliau informaciją patikslino, kad R. Martišius yra jos geriausios draugės sesers vyras.
Be šio pokalbio dokumente yra užfiksuotas ir 2018 metų sausio-vasario mėnesiais vykęs susirašinėjimas su verslininku Arūnu Cicėnu apie „šventimą“ ir „sukaktuves“, tačiau kokias – nenurodoma.
Paviešintoje informacijoje taip pat yra ir kitų pokalbių fragmentų, vienas iš jų – su asmeniu, įvardintu „Petruxa“. Portalo teigimu, tai gali būti verslininkas A. Petrošius.
Susirašinėjime jis klausia, ar R. Martišius nenorėtų padaryti karjeros šuolio ir „rimtai pažiūrėti į valstybės interesų pažeidimus (…)“ SGD terminalo temoje.
R.Martišius atrašo, kad tema yra įdomi, jis galėtų imtis tyrimo, tačiau reikia papildomos informacijos. „Petruxa“ teigia, kad jis, kaip bankininkas, gali pasakyti, kad terminalo sandoris valstybei buvo nuostolingas, „o kažkam labai naudingas“.
Susirašinėjime taip pat yra pateikti pokalbiai su Latvijos pareigūnais, vykę 2018 metų sausio-birželio mėnesiais. Juose kalbama apie Nacionalinio kraujo centro bylą.
Susirašinėjime pažymima, kad „AP“, portalo teigimu – galbūt A. Petrošius, persivedė į savo sąskaitą 600 tūkst. eurų, taip pat klausiama, ar Latvijos pareigūnai neturi daugiau informacijos apie kyšius, mat lietuviams tokių duomenų trūksta.
R. Martišius su kolega iš Latvijos taip pat aptarinėja ir daugiau tyrimo detalių, iš pokalbių galima spręsti, jog buvo stebimas įtariamųjų ir A.Petrošiaus judėjimas, ieškoma jų ryšių Latvijos valdžios institucijose.
Pokalbiuose su kitais STT pareigūnais aptariamas A.Petrošiaus ir jo aplinkos asmenų stebėjimas ir sekimas. Viename pokalbių STT pareigūnas guodžiasi, kad kavinėje didelis triukšmas, todėl įrašo kokybė gali būti prasta.
2018 metų balandžio šeštą dieną R. Martišius su R. Žilinsku aptaria tuometinės Nacionalinio kraujo centro vadovės suėmimą, R. Martišius nurodo, kad kalbėjo su teisėja.
Be kita ko, viešinto dokumento pabaigoje yra paskelbtas advokato G. Danėliaus kreipimasis į STT Vilniaus valdybos viršininką Darių Balčiūną.
Praėjusią savaitę dėl galimo neteisėto poveikio STT buvo sulaikytas advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ advokatas G. Danėlius bei advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai V. Rakauskas ir D. Baronas, taip pat bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius.
G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.
BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną R. Martišių.
G. Danėlius neigia šantažavęs Ž. Bartkų ir tvirtino, kad STT savo veiksmais „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas Aleksandras Cesas.
Advokatai teigia, kad STT pareigūno R. Martišiaus susirašinėjimą su kitu tarnybos pareigūnu iš paties pareigūno gavo verslininkas A. Petrošius.
STT laikosi pozicijos, jog prielaidomis apie neteisėtus tarnybos veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.
Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A. Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.
J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.
Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė.
