Pranešimą STT išplatino po to, kai reaguodami į situaciją, susiklosčiusią prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, jog valdančioji dauguma turi apsivalyti arba ją bus galima vadinti kriminaline, Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Darius Petrošius ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad šalies vadovės išsakyti ketinimai netvirtinti ministrų, kurie neatleis vadinamajame „juodajame sąraše“ esančių viceministrų, kenkia pačiai prezidento institucijai ir valstybei, bei suabejojo dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, įsigaliojusio 2013 metais, taikymo.
Anksčiau tą pačią dieną premjeras Algirdas Butkevičius taip pat išreiškė nusistebėjimą dėl tokio valdančiosios koalicijos ir vyriausybės vertinimo, o šalies vadovė pareiškė, kad gavę teisėsaugos informaciją valstybės vadovai privalo vykdyti prevenciją ir užkirsti kelią valstybės lėšų grobstymui.
STT informaciją apie korupcijos grėsmes pateikė vadovaudamasi įstatymu
„Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui susipažinti apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją, kuri jiems reikalinga teisės aktuose nustatytoms funkcijos įgyvendinti ar sprendimams priimti. Atsižvelgdama į tai, Specialiųjų tyrimų tarnyba tokią informaciją savo iniciatyva pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Ministrui Pirmininkui“, – rašoma STT išplatintame pranešime.
STT taip pat nurodo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nurodyta, jog kitoms valstybės institucijoms, nevykdančioms kriminalinės žvalgybos, valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Tačiau viceministrams ji nebuvo pateikta.
„Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, STT turimą apibendrintą informaciją pateikė ir ministrams, kurie kreipėsi į STT raštu dėl tokios informacijos pateikimo. Į STT besikreipusiems viceministrams informacija nebuvo pateikta, nes informacijos pateikimas prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatoms“.
STT pranešime spaudai taip pat teigiama, kad tokios informacijos pateikimo tikslas „yra įgyvendinti vieną iš pagrindinių kriminalinės žvalgybos uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją ir atkreipti dėmesį į korupcijos grėsmes, jos atsiradimo riziką ar galimai su korupciniais procesais susijusius asmenis“.
Tačiau STT, pateikdama tokią informaciją, „sprendimų priėmėjams neteikia jokių rekomendacijų ar siūlymų“ – gavusieji informaciją „turi patys ją įvertinti ir savo nuožiūra priimti sprendimus“. STT taip pat pažymi, kad nustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, „nedelsdama pradėtų ikiteisminį tyrimą ir jį atliktų baudžiamojo proceso nustatyta tvarka“.
Apie tai, ar toks tyrimas pradėtas ar gali būti pradėtas dėl kurio nors asmens, patekusio į vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, pranešime spaudai neužsimenama.
