Tai jis sakė ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aptardamas situaciją po to, kai prezidentė pareiškė, kad valdančioji dauguma turi apsivalyti arba ją bus galima vadinti kriminaline. Kaip jau skelbta, prieš kelias dienas D. Grybauskaitė pareiškė netvirtinsianti ministrų, kurie neatleis vadinamajame juodajame sąraše esančių viceministrų. Pasak šalies vadovės, įtartinų viceministrų sąrašas sudarytas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) medžiagą, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu. „Valdančioji dauguma turi galimybę remdamasi juo ir informacija iš STT apsivalyti. Jeigu to nebus padaryta, valdančiąją daugumą pavadinsiu kriminaline“, – kalbėjo prezidentė.
Įžvelgia dvejopus standartus
J. Sabatausko teigimu, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą sudarant juoduosius sąrašus „švaistytis tokiais pavadinimais, kad yra kriminalinė koalicija, o tai reiškia „kriminalinė Vyriausybė“, – nesolidu. Perfazuojant posakį – kas galima jaučiui, to negalima Jupiteriui. Tai kenkia pačiai prezidento institucijai, tai kenkia valstybei, nes nukenčia tarptautinis prestižas“.
Socialdemokratas leido suprasti, kad susiklosčiusioje situacijoje galima įžvelgti ir dvejopų standartų taikymą. „Ankstesnėje Vyriausybėje buvo nuteistas vienas viceministras, bet mes negirdėjome iš prezidentės lūpų pasakymo, kad tai yra kriminalinė Vyriausybė. Nuteistas būtent už korupcinio nusikaltimo padarymą“, – priminė J. Sabatauskas.
Jis taip pat teigė, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas naujai išrinktam prezidentui, nesvarbu, ar tai tas pats, ar kitas asmuo, nėra priežastis formuoti naują Vyriausybę.
„Konstitucinis Teismas dar 1998 metų sausio 10 dieną savo nutarime yra pasakęs, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas nėra Vyriausybės atsistatydinimas. (...) Tai savotiškas mandagumo ir pagarbos gestas naujai išrinktam prezidentui. Vyriausybė, kuri turi Seimo pasitikėjimą, grąžina įgaliojimus ir dar kartą patikrinama, ar Seimas toliau pasitiki šia Vyriausybe, nes prezidentas teikia ministro pirmininko kandidatūrą Seimui dar kartą patvirtinti. Tai nėra tapatu Vyriausybės atsistatydinimui“, – priminė J. Sabatauskas.
(papildyta 11:44 val.)
D. Petrošius: kriminalinės žvalgybos įstatymas „pritrauktas dirbtinai“
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Dariaus Petrošiaus teigimu, aukščiausiems šalies vadovams kriminalinės žvalgybos informacija gali būti pateikiama tik esant motyvuotam jų prašymui, „jeigu sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos“. Anot jo, „STT suvokia, kad šioje situacijoje pateikdama informaciją apie viceministrus, apie juodąjį sąrašą, suprato jos pateikimą kaip apibendrintą informacijos pateikimą prieš iš naujo patvirtinant Vyriausybės įgaliojimus“.
Vertindamas juodųjų sąrašų skandalą socialdemokratas sakė, kad, jo nuomone, STT „dirbtinai pritraukė“ konkretų Žvalgybos įstatymo punktą, nes „žvalgybinė informacija, konkreti, apie personalijas, tikrai negali būti traktuojama kaip apibendrinta informacija apie vieną ar kitą procesą“.
„Juodųjų sąrašų informacija galėtų būti pateikiama pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, jeigu iš tiesų viceministrų įgaliojimai nutrūktų ir jie iš naujo būtų skiriami, bet procedūra būtų kitokia, o informacija turėtų būti pateikiama ministrams – pareigūnams, kurie skiria asmenį, o jo kompetencija būtų skirti asmenį į pareigas ar ne“, – aiškino D. Petrošius.
Jo teigimu, šiuo atveju turėjo būti motyvuotas prezidentės prašymas raštu STT, o ši institucija tokiu atveju galėtų konkretizuoti informaciją. „Bet šioje istorijoje mes turime problemą su prezidentės ir Vyriausybės įgaliojimų klausimu, nes iki šiol buvo suprantama, kad viceministrų skyrimas yra ministrų kompetencijos klausimas“, – akcentavo D. Petrošius.
(papildyta 13:20 val.)
Ministrui komandą renka ne partijos?
Pakartojęs, jog įgaliojimų grąžinimas yra ne naujos Vyriausybės sudarymas, o tolesnis tos pačios Vyriausybės darbas, tik patikrinus, ar Seimas tebepasitiki šia Vyriausybe, J. Sabatauskas akcentavo, kad „gavus tokią informaciją normalu ją panaudoti kalbantis su ministru pirmininku dėl būsimo Vyriausybės, valstybės darbo, tačiau tos informacijos eskalavimas viešumoje nedaro garbės prezidentei, daro žalą valstybei ir tai visai nesolidu“.
„Viceministrus skiria ministras, (...) ne prezidentas dirbs ministro darbą, ne prezidentas suformuos jo komandą, kuria pasitiki“, – pridūrė J. Sabatauskas. Priminęs, kad, socialdemokratų manymu, politinio pasitikėjimo pareigūnų ministerijose turi būti kuo mažiau, o kiti yra tie valstybės tarnautojai, kuriems taikomi kriterijai – kompetencija, išmanymas ir patirtis, J. Sabatauskas apgailestavo, kad „konservatoriai 2008 metais skubiai pakeitė įstatymus ir vėl grąžino viceministrus. Kad ir durnas, bet bile savas“.
Socialdemokrato teigimu, „ši Vyriausybė, pats premjeras skiria ypatingą dėmesį nepriekaištingai reputacijai, ir daugelis kandidatų, kurie galėjo užimti vienus ar kitus postus, jų neužėmė vien tik gavus informaciją. Apie tai nėra kalbama garsiai, jų pavardės nėra įvardijamos, nes tie žmonės gali dirbti kitokį darbą, bet tas darbas, kuris susijęs su Vyriausybės ir politinių procesų skaidrumu, – į tą lygmenį jie neleidžiami.“
„O etikos požiūriu – aš palyginčiau praeitų metų skandalą ir pažymos nutekinimą. Jeigu tada buvo slaptai, dabar tai daroma viešai – pavardės garsiai neįvardijamos, tačiau jos kažkaip atsiranda viešai. Tai etikos klausimas“, – pabrėžė J. Sabatauskas. Anot jo, nors viceministrus siūlo partijos, tačiau „tai nereiškia, kad partija, net jeigu deleguos (netinkamą), ministras savarankiškas spręsti pats, o jei jis nesavarankiškas, tai jis nevertas būti ministru“.
J. Sabatauskas neatmeta, kad ministrai gali prašyti STT po kurio laiko pateikti informaciją iš naujo ir pasitikrinti, nes jau po to, kai paskiriamas vienas ar kitas pareigūnas, gali atsirasti naujų aplinkybių, „ir STT privalo pateikti tokią informaciją, kad neatsitiktų taip, jog paskirtas asmuo po poros metų būtų išvestas su antrankiais“.
Dar vieną pavojų sako įžvelgiantis Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas. D. Petrošiaus teigimu, ministrai turėtų gauti tokią pačią informaciją, kokia pateikta prezidentei ir premjerui. „Jeigu to nebus arba informacijos apimtis skirsis, mes susidursime su informacijos dozavimu ir turėsime dar didesnių problemų“.
Tikslins įstatymus
Socialdemokratų teigimu, informacijos apie tuos asmenis, kurie, tikėtina, daro nusikalstamą veiką, paviešinimas yra trukdymas tyrimui.
„Kitaip sakant, duodam signalą – ei, vagie, paslėpk įrodymus, kad mes tavęs negalėtume nuteisti“, – spaudos konferencijoje sakė J. Sabatauskas. „Pateikus tokią informaciją viešai, jos panaudojimas baudžiamajame procese yra tik apsunkinamas“, – pridūrė D. Petrošius.
Jis taip pat teigė negalintis pasakyti, kokia informacija pateikta minėtame sąraše, tačiau pabrėžė, kad pastaruoju atveju kyla ir kaltumo prezumpcijos problema. D. Petrošiaus teigimu, žvalgybinė informacija „gali būti nuo visiškos dezinformacijos iki beveik tikėtinos“, ir asmuo kartais turi įrodinėti, kad jis to ar ano nepadarė ar net nežino, kuo yra kaltinamas.
„Aš negaliu pasakyti, kokio patikimumo lygio informaciją pateikė STT. Galbūt vienas iš įstatymo tikslinimo variantų yra įpareigoti STT nurodyti patikimumo lygį, – sakė jis ir pridūrė: – Mūsų komisijos 2013 metų kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos analizė rodo, kad net 12 proc. kriminalinės žvalgybos tyrimų nutraukiama informacijai nepasitvirtinus.“
Kita vertus, kaip sakė D. Petrošius, 2013 metais per Korupcijos prevencijos įstatymą buvo tikrinta beveik 2 000 asmenų, 112 atvejų buvo pateikta neigiama informacija ir tik 9 atvejais ji rėmėsi neigiama kriminalinės žvalgybos informacija.
D. Petrošius taip pat sakė manantis, kad politikai artimiausiu metu turi apsispręsti, ar paliekama galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją naudoti ne baudžiamajame procese. „Jeigu paliekame, galbūt tiksliname, o galbūt pasiliekame vien prie nepriekaištingos reputacijos sąvokos“, – sakė jis.
