Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Seimo Audito komiteto prašymu atlikusi Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, sako, kad jame yra ydingų kai kurių šio įstatymo nuostatų.
STT atkreipia dėmesį, kad gali susidaryti sąlygos piktnaudžiauti įgyjant elektroninių pinigų įstaigos licenciją: pavyzdžiui: įstaiga, atitikdama tik dalį keliamų reikalavimų, gali pateikti prašymą gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir pažymėti, kad kiti reikalavimai bus „įgyvendinti“ ateityje, tačiau neaišku, kada ir kaip, taip pat neaišku, ar jų įgyvendinimas bus tikrinamas.
STT pareigūnai pažymi, kad licencijas išduodančių institucijų darbuotojai gali nevienodai taikyti įstatyme nustatytus kriterijus: „pakankamas kapitalas“, „suprantama organizacinė struktūra“, „nepakankamai užtikrina saugią ir patikimą veiklą“ ir pan., tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui pasireikšti.
STT siūlo konkretinti pateikiamas nuostatas, pavyzdžiui: kapitalą įvardyti skaitine išraiška, nustatyti pavyzdinę organizacinę struktūrą, įtvirtinti saugios veiklos principus.
Tarnybos nuomone, reikėtų aiškiau nustatyti elektroninių pinigų įstaigų atsakomybę: kai nesilaikoma įstatyme nustatytų reikalavimų, kai pažeidimas padaromas pakartotinai ir pažeidimo mastas labai didelis, numatyti lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir pan.
Atsiskaitymas elektroniniais pinigais (sutartiniais mokėjimo vienetais) – nauja Lietuvoje, tačiau tik iš dalies reglamentuota mokėjimo priemonė.
Pagal įstatymo projektą elektroninių pinigų įstaigos turės teisę leisti elektroninius pinigus, taip pat galės teikti su elektroninių pinigų leidimu susijusias mokėjimo paslaugas – pavyzdžiui, sudarys galimybę jais sumokėti už prekes ir paslaugas, atidaryti mokėjimo sąskaitas, leisti mokėjimo korteles ir teikti kai kurias kitas šiuo metu kredito įstaigų teikiamas mokėjimo paslaugas. Be to, tuo pat metu elektroninių pinigų įstaigos galės vykdyti ir kitą, su mokėjimo paslaugomis ir elektroninių pinigų leidimu nesusijusią, veiklą. Tikimasi, kad tai turės teigiamą įtaką konkurencijai tarp skirtingus mokėjimo paslaugų teikimo būdus siūlančių verslo subjektų.
Elektroniniai pinigai – pinigai, išleidžiami elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose. Šiais pinigais mokėjimai galės būti vykdomi taip, kaip šiuo metu jie atliekami mokėjimo kortelėse esančiais pinigais, tačiau būsima elektroninių pinigų leidėjų tarpusavio konkurencija ir vartotojų poreikis gali paskatinti naujas mokėjimo elektroniniais pinigais galimybes. Pavyzdžiui, elektroninių pinigų leidėjas galės numatyti elektroninius pinigus įsigyjantiems asmenims galimybę jais atsiskaityti virtualioje erdvėje ar el. parduotuvėse. Gali būti numatoma, kad jais nebūtų galima atsiskaityti už tam tikras prekes, pavyzdžiui, už tabako, alkoholio gaminius arba nustatomas mokėjimų dienos limitas. Elektroninių pinigų tėvai galėtų duoti kaip rankpinigius savo vaikams bei kontroliuoti jų panaudojimą.
Elektroniniai pinigai išleidžiami, nesiejant jų su mokėjimo sąskaita, į kurią pervedamas atlyginimas ar kitos lėšos, ir praradus elektroninių pinigų kortelę, būtų išvengiama didelių nuostolių.
Norėdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga juridinis asmuo privalės gauti šios įstaigos veiklos licenciją. Numatoma, kad licencijas elektroninių pinigų įstaigoms išduos Lietuvos bankas. Jis vertins juridinio asmens pateiktus dokumentus ir duomenis – įstatus, minimalaus nuosavo kapitalo dydį patvirtinančius dokumentus, vadovų kvalifikaciją ir kt.
Priėmus įstatymą, kredito įstaigos ir toliau galės leisti elektroninius pinigus, tačiau tai nebebus jų išimtinė teisė, ir tam tikslui nebereikės steigti specializuotų bankų.
