Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai pirmadienį atlikto kratas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karo prievolės vyriausiojo specialisto darbo kabinete ir namuose.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų valstybės tarnybai veikų: kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo, pranešė STT.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigia atskleidę sistemą, kaip nusikalstamai buvo padedama jaunuoliams, nenorintiems tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karo prievolės vyriausiasis specialistas ir buvęs Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Karo prievolės centro Teritorinio skyriaus vadovas, būdami karo prievolininkų atrankos komisijos nariais, 2006-2007 metais galimai ėmė kyšius iš šauktinių, žadėdami jiems išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karo prievolės vyriausiajam specialistui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir dėl tarpininko kyšininkaujant. Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismo sprendimu karo prievolės vyriausiasis specialistas trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų.
Įtarimai dėl tarpininko kyšininkavimo pareikšti ir buvusiam Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Karo prievolės centro Teritorinio skyriaus vadovui.
Kaip “Balsui.lt” pasakojo Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas, savivaldybės administracijos karo prievolės vyriausiasis specialistas nėra kariškis. Tai - civilis pareigūnas, priklausantis mero formuojamai Savivaldybės atrankos komisijai, kurioje kariškiai turi tik vieną balsą.
Šioje komisijoje svarstoma, ar atidėti karinę tarnybą jaunuoliui, kuriam sukako 19 metų. Šiai komisijai nusprendus, kad pagrindo tarnybą atidėti nėra, šauktinį dar turi patikrinti karo medikai. Pasak kariškio, nepaisant mitų apie masinį išsisukinėjimą, iš visų patikrinamųjų apie 40 proc. šauktinių karo medikai pripažįsta tarnybai tinkamais.
„Būtina atsižvelgti ir į tai, kad karo medikai jaunuolius tikrina itin kruopščiai“, - sakė L. Bratikas.
KAM pareigūnas paneigė ir dar vieną mitą, jog armijoje tarnauti veržiasi tik jaunuoliai iš provincijos ar asmenys be išsilavinimo. Pasak jo, šiek tiek daugiau nei pusė tarnaujančių šauktinių – didžiųjų miestų gyventojai.
Pasak L. Bratiko, šiandien išvengti karo tarnybos ne taip lengva nei anksčiau, kuomet sprendimą dėl šauktinio tinkamumo priimdavo vienas pareigūnas.
„Jei išgirsite istorijas, kad kažkas už butelį išsisuko nuo karo tarnybos – jos iš 1993 – 1994 metų“ – teigė pašnekovas.
