Šiais metais priimtas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo saugiklių įstatymas numato papildomus reikalavimus žemės ūkio paskirties sklypams. Įstatymu siekiama, kad žemė nebūtų parduodama užsieniečiams, todėl parduodant žemės ūkio paskirties sklypą privaloma gauti kaimynų sutikimą. Tačiau naujas įstatymas atnešė daugiau painiavos nei naudos ir stabdo žemės pardavimus.
„Kaimynams suteikiama pirmenybė įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą už tokią pačią kainą, kokią parduodi. Apie tai juos turi informuoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, per paskirtą laiką kaimynai turi atsakyti. Tokį prašymą jiems nunešiau ir jis buvo registruotas liepos 9 dieną. Pagal įstatymą visas šis procesas turėtų užtrukti iki 25 darbo dienų. Taigi, laukėm visi – brokeriai, pirkėjai ir aš.
Likus kelioms dienoms iki termino pabaigos paskambinau į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių paklausti, ar sutvarkyti dokumentai, – man atsakė, kad vis dar vykdoma, darbas perduotas vyresniajam specialistui Dmitrijui Kosinovui“, – prisimena žemės pardavėjas.
Žemėtvarkos skyrius nesusitvarko su darbu
„Skambinu D. Kosinovui, papasakoju istoriją, jis atsako, kad pirmą kartą apie tai girdi ir pasiūlo paskambinti rytoj. Tačiau nei rytoj, nei poryt niekas nekelia telefono.
Praėjo savaitė. Vėl jam skambinu – nekelia, tada tiesiai važiuoju į žemėtvarkos skyrių pasikalbėti su D. Kosinovu, tačiau jis pasimetęs, nežino, ką daryti. Su juo toliau bendravom savaitę. D. Kosinovas mąstė kaip susitvarkyti su pranešimu kaimynams, bet pasirodė, kad kaimynų labai daug, todėl D. Kosinovas, o vėliau ir jo vadovė Agata Vutkina, man pasiūlė pačiam nuvažiuoti ir iš kaimynų surinkti laisva forma parašytus sutikimus, kad jie neketina pirkti to sklypo. Tačiau, tai – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbas, kuriam nebuvo skirta laiko per 25 darbo dienas. Kitas dalykas, aš tų kaimynų nei nepažįstu nei noriu pažindintis, juo labiau jų yra daug, o visos šios procedūros ir skirtos tam, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai tą padarytų.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius savo kaltę pripažįsta, sako, kad nespėja su darbais. Be to, valdininkas dar priduria, kad tai – valstybinė įstaiga – toks jo komentaras apie susiklosčiusią situaciją. Suprask, nereikėjo tikėtis, kad viskas vyks greitai ir sklandžiai. Jie nesugeba atlikti savo darbo ir siūlo jų darbą pasidaryti pačiam“, – sako vilnietis A.J.
Dėl valdininkų kaltės vėluoja pardavimai
„Sklypas turėjo būti parduotas rugpjūčio 18 dieną, pirkėjai laukia. Todėl turėjau rašyti pretenziją žemėtvarkos skyriui, ją užregistravau rugpjūčio 13 dieną. Vėl pasiūlė kitą savaitę užeiti ir pasiklausti, kaip sekasi tvarkyti dokumentus.
Ateinu kitą savaitę, Dmitrijaus nėra. Susirandu jo vadovę Agatą Vutkiną, ji išklauso istoriją, irgi pripažįsta, kad čia jų kaltė, duoda referentės telefono numerį, kuris yra bendrasis numeris ir sako kitą dieną paskambinti. Skambinu kitą dieną, antradienį, – dar niekas nepadaryta. Skambinu trečiadienį ir vėl man sako tą patį, kad dokumentai pas D.Kosinovą ir jie dar nepradėti tvarkyti. Sulaukti atsakymo, kada bus rezultatai, nematau net prošvaisčių. Keisčiausia, kad nematyti jokio suinteresuotumo spręsti problemą“, – pasakoja pašnekovas.
Žemėtvarkos skyrius nekelia telefono
Žemės sklypą parduodantis vilnietis teigia, kad žemėtvarkos skyrius darbo metu neatsiliepia telefonu. Balsas.lt taip pat nepavyko nei telefonu nei elektroniniu paštu susisiekti su A. Vutkina.
„Net pačiai vadovei A. Vutkinai skambinant ne pietų metu, ne po darbo, įvairiu laiku – niekas nekelia ragelio. Stovėdamas šalia pastato skambinu – nekelia, per galines duris patekau pas A. Vutkiną į kabinetą, pasirodo, ji sėdi darbo vietoje, telefonas skamba sau.
Stebina toks atsainumas į aptarnavimą ir nevykdymas darbų, kuriems įstatymas numato terminus. Aišku, galima suprasti, kad nespėja su darbais, tačiau bent rodytų nors kokią iniciatyvą spręsti problemą, o dabar jie visiškai nereaguoja, jiems neįdomu.
Nelabai įsivaizduoju, ką daryti toliau. Dabar parašiau dar vieną pretenziją, kurią nagrinės dar 20 darbo dienų“, – nusivylimo neslepia žemę parduodantis A.J.
Užburtas ratas
Įstatymas turėtų būti saugiklis nuo užsienio pirkėjų, tačiau jis apskritai žlugdo žemės pardavimus.
„Tam, kad galėtum parduoti žemės ūkio paskirties sklypą, reikia susirasti pirkėją ir sudaryti preliminarią sutartį, be jos negali kreiptis į žemėtvarkos skyrių, nes jiems turi pateikti įrodymą, kad ją parduodi ir už kokią kainą. Nuo tokios tvarkos gali nukentėti ir finansiškai, nes jei iki sutartos dienos neparduodi sklypo – pirkėjas gali pareikalauti grąžinti avansą ir jei kreiptųsi į teismą, galimai patirčiau ir daugiau nuostolių“.
„Capital“ brokerė: pardavėjui gresia nuostoliai
„Preliminarios sutarties terminas buvo nustatytas 1,5-2 mėnesiai, tačiau norint užbaigti pardavimo sandorį reikia gauti leidimą iš žemėtvarkos, kurio išdavimas trunka apie mėnesį, tačiau kai Andrius nuvyko į patį žemėtvarkos skyrių paaiškėjo, kad dokumentai net nepradėti tvarkyti.
Dabar problema tokia, kad preliminari sutartis pasirašyta su avasansu, jeigu nesutvarkomi dokumentai – pardavėjui gresia bauda. Nors dokumentų tvarkymą uždelsė trečioji šalis. Pirkėjas gali atsisakyti pirkti sklypą, nes nebenorės laukti. Be to, pirkėjas gali pareikalauti grąžinti avansą ir dar jam sumokėti tokio pačio dydžio baudą, nes tą numato preliminari sutartis“, – situaciją komentavo Andriaus J. sklypo pardavimą tvarkanti „Capital“ brokerė Inga Butkutė.
„Remax“ brokeris: strigo 2 prašymai
Pradėjus tirti žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą paaiškėjo ir daugiau žmonių, kurių dokumentų tvarkymas yra vilkinamas žemėtvarkos skyriuje.
„Dirbu su žemės ūkio paskirties sklypais jau ne vienerius metus. Visi sandoriai iki šiol vyko sėkmingai, tačiau dabar strigę 2 prašymai. Parduodant žemės ūkio paskirties sklypą reikia parašyti prašymą žemėtvarkos skyriui, jie tvarko popierius apie mėnesį laiko. Todėl pasibaigus terminui visada skambinu pasitikrinti ar sutvarkyti dokumentai.
Dabar situacija tokia, kad liepos 18 dieną pridaviau žemėtvarkos skyriui du prašymus dėl žemės ūkio paskirties sklypus ir praėjus terminui skambinau patikrinti, ar galima pasiimti pažymą, tačiau paaiškėjo, kad ne tik pažymos dar nėra, bet ir apskritai jokie popieriai net nepradėti tvarkyti. Dokumentus turėjo tvarkyti žemėtvarkos vyresnysis specialistas D. Kosinovas“, – pasakojo „Remax“ brokeris Vadimas.
Žemėtvarkos skyriaus atsakymas
„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjai Agatai Vutkinai situacija dėl vyresniojo specialisto Dmitrijaus Kosinovo yra žinoma. Pasak vedėjos, šis specialistas nesusitvarkė su jam pavestu darbu ir savo noru pasiprašė atleidžiamas iš pareigų nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos. Jūsų aprašytą situaciją šiuo metu nagrinėja 3 Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos specialistai, kad artimiausiu metu įstatymų numatyta tvarka žmogui būtų atsakyta.
Nacionalinė žemės tarnyba netoleruoja nekompetentingai savo funkcijas atliekančių darbuotojų, tad kiekvieną konkretų atvejį išnagrinėja ir imasi atitinkamų priemonių“, – esamą padėtį komentavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė.
