Nišą labiau įsilieti į gynybos pramonės sektorių mato ir aukštųjų technologijų įmonės, kuriančios elektronikos prietaisus, dronus, ryšio įrangą, tarp jų – viena lyderiaujančių aukštųjų technologijų grupių „Teltonika“, taip pat ir informacinių technologijų (IT) įmonės.
Tuo metu pramonininkai kalba apie keliasdešimt įmonių, kurios galėtų gaminti dvejopos – civilinės ir karinės – paskirties produkciją, bei iki 10 bendrovių, pajėgių gaminti ginklus.
Vis dėlto verslas pabrėžia, kad sėkmingai gamybai būtina ir palanki teisinė bazė, ir valstybės valia tokią veiklą skatinti.
Aukštųjų technologijų įmonės įžvelgia gynybos sektoriaus potencialą
Vilniuje didelį technologijų parką statanti „Teltonika“ šiuo metu gamina daiktų interneto ir elektronikos produktus.
Jos įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys mini bendrovės „didžiulius gamybinius pajėgumus ir kūrybines galimybes“, kurias norėtų panaudoti Lietuvos krašto apsaugai stiprinti.
„Negalime likti nuošalyje stiprinant savo šalies gynybą“, – komentare BNS sakė „Teltonikos“ vadovas.
Jo teigimu, „Teltonika“ pajėgi gaminti kare pritaikomus dronus, bepiločius žvalgybinius lėktuvus, radarus ir sudėtingas ryšio sistemas. Vien dronų bendrovė kas mėnesį jau dabar pajėgi pagaminti apie 100 tūkst.
Gamybos pajėgumus įmonė ketina plėsti Vilniuje, Liepkalnio „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke. Jame įmonė šiuo metu stato spausdintinio montažo plokščių ir elektronikos surinkimo gamyklas, o netrukus pradės plastiko dalių liejimo gamyklos statybas.
2025 metais trys naujos gamyklos leis įmonei padidinti dronų ar bet kokių kitų elektronikos produktų gamybos pajėgumus iki 20 mln. vienetų per metus, teigė A. Paukštys.
Įmonė iki 2028-ųjų viliasi pradėti ir puslaidininkių lustų, naudojamų ir gynybos pramonėje, gamybą.
„Galėsime tiekti komponentus radarams, ryšio siųstuvams, galėsime projektuoti ir gaminti specializuotus lustus, skirtus gynybos ar kosmoso pramonei, – iki kelių šimtų milijonų vienetų per metus“, – sakė A. Paukštys.
Jo teigimu, grupė ieško naujų veiklos krypčių, dėl bendrų projektų derasi „su ne viena gynybos bendrove“, tačiau daugiau informacijos apie tai paskelbs pasirašius sutartis.
Tuo metu IT konsultacijų ir programavimo bendrovė „Baltic Amadeus“ gynybos poreikiams jau teikia NATO standarto kritines IT sistemas (angl. mission critical systems), kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto paslaugas.
„Vienas didžiausių turėtų projektų – su partneriais Norvegijoje parengėme užsakymų valdymo sistemą karinėms pratyboms – kai atvyksta visos šalys į pratybas, visi užsakymai – nuo vandens iki bet ko – atliekami per vieną sistemą“, – BNS sakė „Baltic Amadeus“ vadovas Andžėjus Šuškevičius.
Jo teigimu, įmonė taip pat laimėjo teisę su Izraelio bendrove šiai šaliai sukurti bendrą apsaugos nuo kibernetinių atakų sistemą „Cyber Dome“ (liet. kibernetinis kupolas), kuri leistų valstybės institucijoms vienoje vietoje matyti visas potencialias kibernetines atakas.
„Baltic Amadeus“ vadovas tikisi, kad projektui sulaukus sėkmės produktą bus galima pasiūlyti Europos Sąjungos ir JAV rinkoms.
Paslaugoms gynybos sektoriui sudarant apie penktadalį visos „Baltic Amadeus“ veiklos, A. Šuškevičius sako, kad norėtų bendradarbiavimą plėsti: „Tai viena tų sričių, kuriose dabar labiausiai aktyviai norėtume plėstis.“
Gaminti gynybai galėtų dešimtys įmonių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuvoje A kategorijos ginklus arba sprogmenis galėtų gaminti iki dešimties įmonių, o dar 30 bendrovių – dvigubos paskirties prekes.
LPK duomenimis, plėtoti dvigubos ir karinės paskirties produkcijos gamybą planuoja apie 60 konfederacijai priklausančių bendrovių.
„Tai yra įvairios paskirties įmonės, gaminančios nuo specialių drabužių iki tam tikrų jau dabar gaminančių gynybos paskirties priemones. Taip pat chemijos pramonės bendrovės, kurios galėtų dabar plačiai įsilieti ir gaminti tam tikrus produktus“, – BNS teigė V. Janulevičius.
LPK vadovas yra sakęs, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai.
Tuo metu Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Giedriaus Mažūnaičio teigimu, šalyje nėra daug bendrovių, kurios turi pajėgumų gaminti sprogmenis. Anot jo, karinei gamybai galėtų būti panaudoti chemijos įmonių inžineriniai pajėgumai, patirtis.
„Tai vis tiek įmonės, kurios moka dirbti su dideliu slėgiu ir didelėmis temperatūromis“, – BNS sakė G. Mažūnaitis.
Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas Arminas Kildiškis BNS teigė, kad trąšų ir kitų chemijos pramonės įmonių įranga universali, ji leidžia gaminti beveik visas chemines medžiagas: „Kadangi ji turi ir temperatūrų galimybes, ir cheminių reakcijų galimybes.“
V. Janulevičiaus teigimu, esant reikalui, dalis bendrovių galėtų gaminti A kategorijos ginklus.
Į karinę pramonę įsilieti galėtų ir inžinerijos, robotikos, lazerių ar kitų aukštųjų technologijų, metalų gamybos įmonės, vienijamos Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA.
„Tikrai ne viena, ne dvi ir ne penkios įmonės Lietuvoje arba LINPRA nariai dirbo jau su gynybos sektoriumi ir mūsų įmonės yra įsiliejusios į tiekimo grandines bei gamina komponentus ar dalis arba teikia kažkokias susietas paslaugas“, – BNS sakė asociacijos vadovas Darius Lasionis.
Pasak jo, asociacijoje yra kelios dešimtys tokių įmonių.
„Metų pradžioje darėme tarp mūsų narių apklausą ir klausėme, kas dirba, turi patirtį ir kas gali įsilieti ir gaminti, turi tų gebėjimų, kompetencijų. Gavome virš 40 teigiamų atsakymų, jog nemaža dalis jau turi patirtį arba turi potencialo ir turimą infrastruktūrą, gebėjimus tą daryti“, – kalbėjo LINPRA vadovas.
D. Lasionio teigimu, dauguma lietuviškų bendrovių gamina komponentus užsienio šalims su gerai išvystyta gynybos pramone – Vokietijos, Izraelio, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos įmonėms.
Lietuvos gamintojai, anot LINPRA vadovo, gamina kokybišką elektronikos, metalo ar elektros įrangą, tačiau ne galutinius produktus.
„Lietuvoje tokių įmonių yra labai nedaug“, – pažymėjo jis.
Būtini ne tik palankūs teisės aktai, bet ir valstybės valia
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad gynybos pramonė yra nišinė verslo šaka, nes turi itin mažai užsakovų, todėl įmonių apsisprendimas priklauso nuo valstybės valios skatinti verslą gaminti karyboje pritaikytus gaminius.
„Ar valstybė deklaruoja politiką, kad Lietuva dabar bus ginklus gaminanti šalis ir mes, kaip valstybė, viską padėsime, kad mūsų verslas čia gamintų ginklus. Ne tik kad priims tinkamus teisės aktus, bet kaip valstybė užsakys. Čia teisės aktų neužtenka“, – BNS teigė A. Romanovskis.
„Dabar ta valia po truputį formuojasi“, – pridūrė jis.
A. Romanovskis neatmetė, kad į karinę gamybą besiorientuojančiam verslui valstybė padėtų, jei paskatintų jį panašiai, kaip skatino biotechnologijų sektorių.
„Kada valstybė padėjo, investavo, skolino pinigus, kad tos inovacijos atsirastų. Ir dabar esame biotechnologijų dievai. To paties – jokių teisinių aiškių schemų, kaip tai galėtų atsirasti, gynybos srityje nėra“, – teigė A. Romanovskis.
V. Janulevičiaus teigimu, pramonininkai viliasi, jog pajėgūs Lietuvos kibernetinio saugumo, antidronų, dronų, palydovinių sistemų gamintojai būtų labiau integruoti į Europos Sąjungos gynybos pramonės grandinę.
„Tikimės vieningos gynybos strategijos ir Lietuva turi būti šitoje vietoje kažkur grandinės viduryje su tais produktais, kuriuos galėtų pateikti. Nekalbame apie sunkiąją ginkluotę, bet, tarkime, elektroninės kovos priemonės, kibernetinio saugumo, antidroninės veiklos, droninės veiklos, palydovinės sistemos. Čia tikrai turime tam tikrą įdirbį ir norėtume, kad Lietuva būtų įtraukta į visą ES vertikalę“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Savo ruožtu „Baltic Amadeus“ vadovas paragino diskusijose apie gynybos sektoriaus reguliavimą žvelgti plačiau – didesnį dėmesį skirti IT, kibernetinio saugumo klausimams.
„Kalbant apie gynybą dažnai kalbame apie geležį – tankai, automatai, dronai ir taip toliau – pamirštame (...) kibernetinio saugumo dalį. Nes iš tikrųjų kartais net nereikia tiek geležies, kiek galima piktavaliam padaryti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu. Labai norėtųsi, kad valdžia žiūrėtų plačiau į mus“, – teigė A. Šuškevičius.
Vyriausybė ir Seimas ėmėsi priemonių skatinti gynybos pramonę
Tebesitęsiant karui Ukrainoje Lietuvos politikai šiemet ėmėsi iniciatyvų palengvinti gynybos sektoriaus veiklą.
Parlamente svarstomos ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kaip Seimo narės parengtos pataisos atlaisvinti ginklų komponentų gamybos licencijavimą, galimybes testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius.
Be to, gegužę Seimas įteisino vadinamojo pramoninio bendradarbiavimo mechanizmą – Lietuvos įmonės neskelbiant viešojo pirkimo galės dalyvauti didesnės nei 5 mln. eurų vertės karinės technikos pirkimuose. Pagal šią tvarką dalis technikos pardavėjų galės pasitelkti vietinį verslą, pavyzdžiui, ginklų remontui ar gamybai.
Seimas balandį taip pat patvirtino palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. Joms ketina pasinaudoti Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“, kuri į amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų.
Siekiant padėti Lietuvos bendrovėms kurti inovacijas gynybos srityje, balandį Lietuvos kariuomenė, Gynybos resursų agentūra ir Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.
Skolinti gynybos pramonės įmonėms žada valstybės valdoma finansų bendrovė „Invega“. Anot įstaigos vadovo Dainiaus Vilčinsko, ji jau yra gavusi paraiškų ir bus vienintelė Lietuvoje, kuri finansuos šį sektorių.
Lietuviškų gynybos prekių eksportas auga
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų pradžioje ginklų ir šaudmenų gamyba Lietuvoje užsiėmė penkios bendrovės (prieš metus – dvi), dar 11 gamino orlaivius ir erdvėlaivius bei susijusią įrangą (pernai – 7).
Dvi bendrovės (tiek pat, kiek pernai) teikė paslaugas, susijusias su karinėmis misijomis, tarnybų ir įstaigų rengimu, subsidijomis ir paskolomis, skirtomis karinei pagalbai.
Dar 10 bendrovių užsiima gynybos veikla – teikia paslaugas karinėms pajėgoms, žvalgybai, aprūpina karinį personalą amunicija ar kitomis priemonėmis, teikia medicinos paslaugas. 2023-ųjų pradžioje tokių bendrovių buvo septynios.
Inovacijų agentūros BNS pateiktais duomenimis, Lietuvos gynybos sektoriuje veikia 79 įmonės, pusė jų užsiima apdirbamąja gamyba. Dar penktadalis yra prekybininkės, 14 proc. teikia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugas.
Sektoriaus įmonių apyvarta nuo 2018 iki 2022 metų išaugo 46 proc. iki 700 mln. eurų, rodo statistika. Lietuviška gynybos pramonės produkcija eksportuojama į JAV ir Kanadą, Europą, Izraelį, Saudo Arabiją, Katarą, Indiją, Bangladešą ir Jungtinius Arabų Emyratus, taip pat Pietų Afriką, Keniją, Ruandą bei Ugandą.
VDA duomenimis, vien lietuviškų ginklų, šaudmenų arba jų dalių bei reikmenų pernai eksportuota už 14,7 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2022-aisiais (13,3 mln. eurų). Tuo metu per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje pagamintų ginklų eksportas pasiekė 5,7 mln. eurų – 10,9 proc. mažiau nei prieš metus.
