Liepą Lietuvą kamavo karščiai ir smarkios liūtys. Užklupus tokiai kaitrai, vėdinomės, kaip kas išmanėme: dirbantieji jungėsi kondicionierius, traukė iš palėpių „vėjelius“, o daugelis džiaugėsi – nebereikia jokių turkijų ir ispanijų – turime ir saulę, ir šiltą vandenį.
Liepa karštesnė net 5 laipsniais
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė tvirtina, jog iki šiol dar nėra buvę, kad Lietuvoje liepos mėnesio temperatūra tiek viršytų klimatinę normą. „Daugelyje Lietuvos rajonų vidutinė temperatūra buvo aukštesnė net 5 laipsniais, – sakė skyriaus vedėja. – Yra buvus 2–3 laipsniais aukštesnė, tačiau tokius pastebėjimus esame fiksavę žiemos mėnesiais. Buvo metų, kai gruodžio–sausio mėnesių norma viršyta net 5 laipsniais. Pasitaikė ir šiltesnis balandis. 1994 metų liepa taip pat buvo gana kaitri – 9 paras iš eilės laikėsi daugiau nei 30 laipsnių karštis, tačiau tuomet klimatinė norma buvo viršyta tik 3,4 laipsnio. Tačiau tokių karščių ir taip ilgai besitęsiančių liepos mėnesį, nėra buvę“.
Blokuojantis anticiklonas
Jei šalyje 9 paras iš eilės karštis laikosi daugiau nei 30 laipsnių, klimatologai turi skelbti stichinį reiškinį – kaitrą, kuri pavojinga. A. Galvonaitė prisimena, kad 1994 metais to daryti nereikėjo, nes dešimtą parą orai atvėso. „Šį kartą kaitra tarsi žaidė su mumis, – sako ji. – Devynias paras termometro stulpelis pakildavo virš 30 laipsnių, po to nukrisdavo keliais laipsniais ir po paros ar dviejų, vėl šokdavo į viršų. Ir taip visą liepą. Taigi ir kaitros negalėjome skelbti.“
Paklausta, ar panašus karštis kamuos ir rugpjūtį, klimatologė nedrįsta spėlioti. „Prognozavome, kad rugpjūtis bus ramesnis – mėnesio norma aukštesnė maždaug 1 laipsniu. Tačiau viską gadina šiuo metu virš Rusijos esantis anticiklonas, kuris gaisrais jau nusiaubė nemažus Rusijos plotus. Jis niekur nejuda ir blokuoja visus iš Vakarų ateinančius reiškinius – virš Lietuvos negali įsigalėti kiti ciklonai, nors Atlantas smarkiai „bombarduoja“. Todėl dabar meldžiamės tik dėl vieno dalyko – kad tas anticiklonas vėl nesugrįžtų į Lietuvą. Šiuo metu virš Atlanto susiformavo aukšto slėgio sritys. Galbūt, jos tą anticikloną nustums tolyn ir galėsime atsipūsti ne tik mes, bet ir Rusija,“ – svarsto A. Galvonaitė.
Klimatiniai procesai paprastai pasikeičia per savaitę. Tačiau šis blokuojantis anticiklonas „kabo“ jau pusę mėnesio. „Apskritai, mes dar gyvename tarsi Dievo užantyje, – sako klimatologė. – Ir nereikėtų dejuoti. Mane kartais piktina žemdirbių bambėjimas. Jie sako: na, galėtų kokį mėnesį nelyti – derlių nuimtume... Tegu nevaro Dievo į medį – ar nori, kad kaip Rusijoje – viskas išdegtų? Arba: oi, kokia sausra – niekas neužderėjo. Tačiau beveik visuose Lietuvos kampeliuose kritulių norma buvo 1 ar net pusantro karto didesnė, nei įprastai. Saulė ir vėjas greitai džiovino visas balas...“
Klimatą koreguoja stichijos
„Per dieną po 4 kartus keičiasi prognostiniai modeliai, – todėl sunku pateikti tolimesnę prognozę“, – paaiškina klimatologė.
Nerimauja ne tik Lietuvos klimatologai. Galvą skauda ir vokiečių, lenkų, švedų ir kitų šalių meteorologams. „Prognostinis modelis rodo viena, o dėl degančių miškų, namų ir dėl to į atmosferą patenkančių įkaitusių dalelių ir kaitros, formuojasi nenuspėjami reiškiniai. Tarkim, sinoptikai mato, jog kaupiasi lietaus debesys – prognozuoja lietų, – aiškina A. Galvonaitė. – Tačiau dėl įkaitusios atmosferos tas lietus nepasiekia žemės, jis tiesiog išgaruoja viršutiniuose jos sluoksniuose. Kai išsiveržė ugnikalnis Islandijoje – jis irgi pakoregavo klimatą. Viskas, kas patenka į atmosferą, daro įtaką klimatui.“
