Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.
Vis dėlto kai kurie parlamentarai ir politikos ekspertai sako, kad atsakomybę turi prisiimti ne tik Vyriausybė, bet ir prezidentas.
Urbonaitė: tai buvo spaudos konferencija, kurios metu mes nieko nesužinojome
Penktadienį pirmą kartą po kilusio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą skandalo pasisakė šalies prezidentas G. Nausėda. Jis teigė, kad skandalas sudavė smūgį Lietuvos reputacijai tarptautiniame kontekste.
Tačiau paklaustas apie ministrų G. Landsbergio ir M. Skuodžio likimą pasakė: „Jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, o tada kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus. Negalime laukti, kol sprendimai bus kažkieno įvertinti. Tai pirmiausia yra paties politiko atsakomybė.“
Iki prezidento spaudos konferencijos tv3.lt kalbinti politikos specialistai teigė besitikintys, kad G. Nausėda dėl skandalo pateiks aiškią savo poziciją. Vis dėlto po prezidento pasisakymo, politologams kyla dar daugiau klausimų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė stebisi, kad spaudos konferencijos metu prezidentas pasakė tiek nedaug.
„Nežinau, ar reikėjo rengti spaudos konferenciją jeigu nėra, ką pasakyti. Nesuprantu, kodėl buvo galimybė užduoti tik tiek klausimų, ar daugiau nebuvo norinčių?
Taip ir liko niekas neaišku. Liko neaišku, ką prezidentas mano apie ministrų būtinybę trauktis. Liko neaišku, kaip prezidentas įsivaizduoja, kad ši situacija turėtų būti sprendžiama. Taip pat, kaip prezidentas mato savo vaidmenį šioje situacijoje.
Niekas neuždavė klausimo, kur buvo Prezidentūra šiuos keturis mėnesius ir ar ji domėjosi, ar buvo informuota apie tai“, – tv3.lt komentuoja R. Urbonaitė.
Miglota žinutė ministrams
Politologai sako iki šiol neišgirdę, ką prezidentas mano apie G. Landsbergio ir M. Skuodžio pasitraukimą. Vis dėlto tarp eilučių lyg ir išeitų suprasti, kad G. Nausėda norėtų matyti ministrų pareiškimus trauktis.
R. Urbonaitės nuomone, ministrai turėtų priimti tvirtą ir nedviprasmišką sprendimą – arba paskelbti, kad traukiasi, arba dirbti toliau.
„Tokie užsiminimai premjerei, kad galiu išeiti, iš esmės yra tuščias reikalas. Prezidentas lyg ir siunčia žinutę, kad reikėtų aiškaus atsakomybės prisiėmimo arba bent jau sprendimo. Tačiau tai yra taip išplauta, kad aš nesu tikra, ką prezidentas turėjo omenyje. Kadangi pati žinutė nebuvo aiškiai sustrūkturuota <…> man kol kas neaišku, ko prezidentas tikisi“, – sako R. Urbonaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis mano, kad ministrams trauktis iš pareigų nereikėtų. Jo vertinimu, šalyje kiltų dar didesnė sumaištis.
„Dabar reikalingi sprendimai, susieti su labai konkrečiomis problemomis, o ne ministrų atstatydinimai. Ne vidaus politikos klausimai ar santykių aiškinimasis turi būti prioritetinis, o iškilusios problemos sprendimas.
Todėl manyčiau, kad prezidentas teisingai pasielgė nekalbėdamas, kad čia ir dabar reikia atsistatydinti. Jis tiesiog pakomentavo, kad didžiojoje dalyje pasaulio tokios situacijos iššaukia pokyčius vyriausybėse, bet nemanau, kad tai turi būti daroma dabar, kada mes nepadarėme jokio sprendimo ir neišsprendėme problemos – „Beraluskalij“ trąšų transportavimo per Lietuvą“, – tv3.lt komentuoja L. Bielinis.
Opozicija pasigenda prezidento
Visų Seimo opozicinių frakcijų atstovai dar ketvirtadienį pareiškė reikalaujantys prezidento G. Nausėdos reakcijos į kilusį skandalą.
Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžia, kad užsienio politiką formuoja ne tik Seimo Užsienio reikalų komitetas ar Užsienio reikalų ministerija, tačiau ir prezidentas.
Ji pastebi, kad G. Nausėda dėl spaudimo Baltarusijos režimui priemonių ne kartą kalbėjosi su pasaulio lyderiais, tad išgirsti šalies vadovo poziciją būtų labai svarbu.
„Yra teisinis šios situacijos aspektas – tarptautinės sutartys dėl pervežimo. Ir yra politinis aspektas – Lietuva dar birželio mėnesį kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) dėl tranzito iš Baltarusijos sustabdymo geležinkeliais, ne kartą kalbėtasi ir su JAV.
Rugpjūčio pradžioje JAV įvedus sankcijas Baltarusijai, Lietuva turėjo galvoti, ką darys, kai tos trąšos keliaus per Lietuvą. Kaip žinome, ES neuždėjo sankcijų.
Nuo rugpjūčio iki gruodžio buvo pakankamai laiko apgalvoti, kaip elgsimės teisiškai, kad politiškai nenukentėtume. Turiu mintyje Lietuvos reputaciją ir tai, kaip mes dirbame su režimu“, – tv3.lt komentuoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Parlamentarė yra įsitikinusi, kad apie tai turėjo galvoti ne tik užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai, tačiau taip pat ir Prezidentūros atstovai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Rasa Budbergytė taip pat mano, kad prezidento reakcija į skandalą vėluoja.
Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė ketvirtadienį teigė, kad šioje situacijoje badytis pirštais ne laikas, o verčiau reikėtų susivienyti ir spręsti situaciją.
Toks pareiškimas R. Budbergytės neįtikino. Ji sako pasigendanti Prezidentūros pateikto politinio situacijos įvertinimo.
„Ministrai ne be prezidento žinios yra paskirti, taip? Jis negali būti atsitraukęs. Aš ne prezidentė ir nenoriu pasakyti, kaip jis turi elgtis šioje situacijoje, bet prezidentas taip pat yra politinės sistemos dalis.
Mes pasigedome, jo nėra. Paprastai sakau. Jeigu jis sako, kad nusiraminkime, tai ir nekaitinkime emocijų, nesakau, kad tai bloga pozicija, bet ne vien patarėjai gali kalbėti apie tai“, – tv3.lt komentuoja R. Budbergytė.
Nausėda: jeigu ministrai yra pasirengę atsistatydinti, Vakarų praktikoje jie tai ir daro
„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia, padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti.
Kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, yra ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą. Jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, o tada kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus. Negalime laukti, kol sprendimai bus kažkieno įvertinti. Tai pirmiausia yra paties politiko atsakomybė“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, būtina įvertinti kilusią situaciją. Visgi jis pažymėjo, kad istorija rutuliojasi nuo rugpjūčio mėnesio.
„Mes turėjome keturis mėnesius tam, kad pasiruoštume, įvertintume visas aplinkybes, minimizuotume nuostolius, tartis su sąjungininkais. Bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas – kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kurios dabar tenka daryti paskubomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, Jungtinių Valstijų sankcijos Baltarusijai yra atsakas į hibridinę ataką, kuri yra vykdoma prieš Lietuvą.
„Klausimas ir atsakymas labai paprastas. Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą ir mes negalime sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nuosekliai“, – tvirtino prezidentas.
Šalies vadovas prasitarė, kad kitos savaitės pradžioje ketina aptarti situaciją su premjere Ingrida Šimonyte.
Trauktis pasiruošę du ministrai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras M. Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
Kilus skandalui G. Landsbergis ir M. Skuodis pranešė esantys pasiruošę trauktis iš einamų pareigų. Sprendimą artimiausiu metu turėtų priimti premjerė.
