Aplinkos ministerija rengdama detaliuosius planus siekia supaprastinti statybos projektų vystymo tvarką. Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto atstovai mano, kad rinka neblogą nuojautą turi pati, rašo „Respublika“.
Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė teigė, kad pagrindinis ministerijos siekis plėtojant urbanistiką - taupiai naudoti išteklius ir gerinti pastatų energetinį efektyvumą, taip pat naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Plėtodami teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros sritis, siekiame sudaryti palankias sąlygas darniai šalies teritorijos plėtrai“, - kalbėjo ji.
Tačiau, J.Juozaitienės teigimu, neparengus savivaldybių teritorijų bendrųjų planų iki žemės reformos planavimas tapo nenatūralus, mat žemė - nebe valstybės, o grąžinta buvo be bendrojo teritorijų plano, todėl esą kyla sunkumų siekiant darnaus, koordinuoto teritorijų vystymo.
Anot J.Juozaitienės, dabar naudodama Europos Sąjungos fondų paramą Aplinkos ministerija rado papildomų lėšų 44 savivaldybių ir 31 jų miestų planams rengti, tad procesas paspartėjo. Planai turėtų būti baigti dar šiais metais, tad ir projektų vykdytojai esą galės lengviau planuoti savo veiklą. Baigiami ir visų apskričių teritorijų bendrieji planai.
Sieks „vieno langelio“
Pasak jos, didžiausia problema siekiant sutvarkyti teritorijų planavimo ir architektūros sritis - didžiulė atskirtis tarp Vyriausybės ir savivaldybės. Esą Vyriausybė neturi jokių realių, reglamentuotų priemonių savivaldybei paveikti, tad įstatymų ir nutarimų vykdymas bei terminų laikymasis priklausąs tik nuo gerų kiekvienos savivaldybės norų, mat pažeidimo nustatymas lieka tik fakto konstatavimu.
Aplinkos ministerijos sekretorė pabrėžė, kad ministerija sieks supaprastinti dokumentų, skirtų planavimui ir statybai reglamentuoti, reikalavimus, esą sistema turėtų tapti paprastesnė ir sumažėti galimybių korupcijai. J.Juozaitienės teigimu, ruošiamasi įvesti „vieno langelio“ sistemą - savo paraiškos kelią užsakovas galės sekti internetu ir matyti, kas ir kiek ją užlaikė.
Anot jos, šiuo metu yra rengiamas Architektūros įstatymas ir svarstoma galimybė savivaldoje įsteigti architekto pareigybę - jis būtų atsakingas už teritorijų planavimą ir architektūrą. O kokybiškoms statyboms paskatinti įsteigtas kas dvejus metus teikiamas piniginis prizas, skirtas geriausiems projektams.
Paskata korupcijai
„Mes turime ne fizinį žemės trūkumą, o įtvirtintą įstatymų“, - kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis specialistas Giedrius Kadziauskas.
Esą teritorijos, kuriose apskritai draudžiama statyti, užima ypač didelį plotą. O tai verčia besirengiančius statyti namą ar vykdyti didesnį nekilnojamojo turto projektą ieškoti „pažįstamų“ atitinkamose institucijose ir skatina korupciją. Eksperto įsitikinimu, sumažinus bendrus apribojimus galima būtų skirti daugiau dėmesio iš tikrųjų jautrioms vietoms, tokioms kaip draustiniai ar pan.
Pasak G.Kadziausko, detalusis planavimas apskritai ne visada reikalingas - jis reikalauja daug laiko, lėšų, be to, yra politizuotas. Pavyzdžiui, ketvirtas pagal dydį JAV miestas Hiustonas, eksperto teigimu, net 3 kartus referendumo būdu atmetė savivaldybės siūlymus suskirstyti miestą zonomis. Neapribota architektūros plėtra esą pavertė jį viena iš judriausių architektūros rinkų, o būsto prieinamumo lygis jame - aukščiausias visose Jungtinėse Valstijose, mat rinka pati jaučia, ko reikia organiškai miesto plėtrai.
Eglė JOCIŪTĖ