Profesorius feisbuko paskyroje pasidalino keliomis įžvalgomis apie dabartinę COVID-19 situaciją pasaulyje.
„Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, naujų COVID-19 atvejų augimas tęsiasi jau antra savaitė iš eilės. Nors šis augimas globaliu mastu nėra didelis (+3 proc.), tačiau matome skirtumus tarp regionų. Pirmauja Europos regionas (+30 proc.), o Amerikos regione matome mažėjimą (-13 proc.). Mirčių skaičius globaliu lygiu mažėja (-7 proc.), tačiau matome skirtumus tarp atskirų regionų – Afrika (+23 proc.), o Pietryčių Azija (-12 proc.).
Jei žiūrėtume į atskiras pasaulio šalis, tai daugiausia naujų COVID-19 atvejų ir mirčių fiksuojama Brazilijoje (54 022 atv.; 1 595 mirtys), Indonezijoje (34 379 atv.; 1 040 mirtys) ir Indijoje (45 674 atv.; 817 mirtys)“, – dėstė jis.
Lietuva tarp Europos šalių nukrito į 21 vietą
Kartu M. Stankūnas nurodė, kad naujausioje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtoje savaitinėje apžvalgoje Lietuvai atiteko 21 vieta tarp ES/EEB šalių. Aukščiau už mus yra (pagal COVID-19 naujų atv. sk. tenkantį 100 000 gyv. per 14 d.):
1. Kipras (493,13) 2. Portugalija (240,53) 3. Ispanija (215,12) 4. Airija (109,16) 5. Liuksemburgas (82,25) 6. Graikija (71,11) 7. Danija (66,17) 8. Nyderlandai (63,58) 9. Belgija (55,03) 10. Lichtenšteinas (49,04) 11. Norvegija (48,68) 12. Latvija (43,04) 13. Prancūzija (42,92) 14. Suomija (38,53) 15. Švedija (38,26) 16. Kroatija (26,17) 17. Estija (29,27) 18. Slovėnija (19,61) 19. Čekijos Respublika (18,31) 20. Italija (17,34) 21. Lietuva (17,32)
„Priminsiu, kad prieš savaitę mes buvome 16 vietoje, o prieš mėnesį (birželio 8 d.) 1 vietoje. Reikėtų paminėti, kad be jau dažnai aptariamos situacijos Jungtinės Karalystėje ir Rusijos Federacijoje (čia plačiau neaptarsiu), COVID-19 atvejų augimas stebimas ir kitose Europos šalyse. Čia pateikiu Pietų Europos valstybių (Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Italijos ir Kipro) ir Lietuvos kreives“, – pridūrė profesorius.
Mažiausias naujų atvejų skaičius per 2 savaites
Lietuvoje vakar ryto duomenimis 14 d. naujų atvejų sk. 100 000 gyv. pasiekė 15,1. Kaip nurodė M. Stankūnas, tai yra mažiausia reikšmė nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. (tą dieną siekė 14,5).
„Tačiau, kitas svarbus rodiklis (7 d. atvejų vidurkis) siekia 31,7 atv. ir nuo birželio 30 d. (kai buvo pasiekęs savo mažiausią reikšmę – 28,7) šiek tiek auga. Tikėtina, kad dar kelias dienas mes galime stebėti pirmojo sergamumo rodiklio (14 d. naujų atvejų sk. 100 000 gyv.) nedidelį mažėjimą, tačiau ar jis toliau tęsis, yra sunku pasakyti.
Tai priklausys nuo naujų atvejų. Faktas yra tai, kad matome situacijos gerėjimo sustojimą su rizika atvejų augimui. Kol kas kažką prognozuoti būtų visiškai netikslu. Tačiau su gana dideliu patikimu galiu sakyti, kad bent jau artimoje perspektyvoje (t. y. 10 dienų) Lietuva turėtų išlikti žalioje zonoje. Jei mes pradėsime fiksuoti po 50 COVID-19 atvejų per dieną, tai reikš, kad mums iš šios zonos nori išmesti“, – sakė LSMU mokslininkas.
Pagal vakcinaciją tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių atrodome neblogai
Netylant kalboms dėl vakcinacijos Lietuvoje M. Stankūnas pažymėjo, kad nors tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių atrodome gana neblogai, pagal pilną vakcinaciją nuo COVID-19, tačiau nepasiekėm to 70 proc. iki Mindauginių.
„Žiauriai gaila. Tikrai. Nuoširdžiai. Spaudoje pastoviai skamba, kad niekas nesiskiepija ir pan. Tada apima tokia neviltis – kam čia po galais ką nors daryti. Tačiau aš šiandien kažkaip pažiūrėjau į COVID-19 statistiką ir pamačiau, kad vakar [trečiadienį] pirma vakcinos doze pasiskiepijo 5268 žmonės. Tai reiškia, kad jie išgirdo mūsų kvietimą, jį apsvarstė ir priėmė sprendimą.
Kaip aš jiems esu dėkingas, tai negaliu žodžiais apsakyti. Reiškia, kad mūsų pastangos duoda vaisius. Žmonės išgirsta. Tą reikia ir tęsti bei pagalvoti, kaip padaryti dar geriau. Taip, tai reikalaus kantrybės, laiko, jėgų, bet visi didingi dalykai neateina lengvai. Tas įkvepia. Ir dar noriu pasakyti, kad jei Jūs turite klausimų dėl vakcinos veikimo ir abejonių, tai aptarkit šiuos klausimus su savo šeimos gydytoju. Jis yra geresnis Jums patarėjas, nei koks profesorius Facebook'e. Jis žino Jus geriausiai ir tikrai nepatars blogai. Pasitikėkit savo gydytojais“, – patarė jis.
