Už įvairius nusikaltimus vietoj laisvės atėmimo skiriamos baudos toli gražu neprilygsta tokių žmonių iš nelegalios veiklos gaunamoms daugiatūkstantinėms pajamoms. Teisėsaugos pareigūnai mano, kad dabartinės baudos, kurias galima rinktis vietoj laisvės atėmimo, visiškai neatbaido nusikaltėlių. Kontrabandos bylose vidutiniškai skiriama tik kiek didesnės nei 10 tūkst. Lt baudos, kai kada ir dar mažesnės. O uždarbis iš nelegalių prekių yra dešimteriopai didesnis.
Korupcijos bylų pavyzdžiai taip pat rodo, kad paėmusieji didelius kyšius atsiperka kelis kartus mažesnėmis baudomis.
Prezidentūra pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose numatyta 10 kartų padidinti didžiausias baudas už nusikalstamas veikas.
Pigiai atsiperka
Neseniai išnagrinėtoje korupcijos byloje buvęs sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas nubaustas 3,2 tūkst. Lt bauda. Jis įtartas reikalavęs ir paėmęs 20 tūkst. Lt kyšį iš Nacionalinio kraujo centro vadovo už žadamus jam palankius sprendimus. Taigi bauda buvo kelis kartus menkesnė nei gauti pinigai.
Mažiau finansiškai nukentėjo nei pasisavino valstybės lėšų ir PVM grobstytojų gauja iš Klaipėdos. Kelerius metus nagrinėtos ir šiemet baigtos bylos duomenimis, šeši asmenys iš valstybės biudžeto pagrobė 6 mln. Lt. Tačiau jų kontroliuotai metalų prekybos įmonei paskirta 200 tūkst. Lt bauda ir konfi skuotas daugiau nei 1 mln. Lt turtas. Tiesa, nusikaltėliams teks kalėti nuo 2 iki 7 metų. Dėl pastarosios aplinkybės šios bausmės laikomos vienos griežčiausių. Tačiau žala valstybei liko beveik neatlyginta.
Generalinės prokuratūros teigimu, PVM grobstymo ir kitų fi nansinių nusikaltimų atvejais didžiausia leistina bauda asmenims gali būti ne didesnė nei 39 tūkst. Lt. Tokio pobūdžio bylose panašią ir net didesnę sumą nusikaltėliai lengva ranka skiria vien advokatų paslaugoms.
Kontrabandininkams nebaugu
Pigiai išsisuka ir kitos pelningos nelegalios veiklos atstovai – kontrabandininkai. Antai prieš kelerius metus muitininkus papiktino, kai sulaikius lenką, vairavusį vilkiką, kuriame vežta 19 tonų spirito, ir jį lydėjusį lietuvį, teismas vėliau jiems paskyrė tik po 5 tūkst. Lt baudas. Be to, dar sugrąžino per operaciją konfi skuotus automobilius. „Kiek darbo ir pastangų įdėjome, kol sulaikėme stambius spirito gabentojus, – tada apgailestavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pareigūnai. – Kontrabandininkams paskirtos baudos neatpirko spirito sunaikinimo, sulaikytų automobilių saugojimo bei sulaikymo operaciją ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų darbo sąnaudų.“
Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojas Sigitas Virketis įsitikinęs, kad dabartinės gresiančios baudos negąsdina kontrabandininkų. „Vidutinė už kontrabandą skiriama bauda nusikaltus pirmą kartą tėra 14 tūkst. Lt, – teigė jis. – O vidutinis sulaikytų tabako gaminių kiekis – 1 mln. cigarečių, kurių mokestinė žala siekia maždaug 200 tūkst. Lt.“
Jam pritarė ir Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas spaudai Gediminas Kulikauskas. „Pavyzdžiui, pelnas, gautas iš cigarečių kontrabandos, siekia iki kelių šimtų procentų, o baudos už tai – tik kiek daugiau nei 10 tūkst. Lt, – stebėjosi jis. – Baudos dydžiai beveik visais išaiškintais atvejais nepadengia valstybės biudžetui padaromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolės srityje.“
Siūlo padidinti dešimtkart
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skirta bauda iki 50 MGL (6,5 tūkst. Lt), už nesunkų nusikaltimą – iki 100 MGL (13 tūkst. Lt), už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL (26 tūkst. Lt), už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL (39 tūkst. Lt), o už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL (9 750 Lt) dydžio bauda. Tik juridiniams asmenims skiriama didžiausia bausmė buvo gerokai sugriežtinta ir šiuo metu siekia 50 000 MGL (6,5 mln. Lt).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė dešimtkart padidinti didžiausias baudas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. „Prezidentė tikisi, kad padidinus baudas jos taps viena veiksmingiausių ir ekonominius bei fi nansinius nusikaltimus padariusiems asmenims dažniausiai skiriamų bausmių“, – Seime pristatydama pataisas pabrėžė Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė.
Pasak teisininkės, teismų praktikoje pasitaiko situacijų, kai už tam tikrą veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, nors pagal nusikaltimo pavojingumą ir vadovaujantis teisingumo principu ji negalima ir būtų neteisinga. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda, bet griežtesnės nei 39 tūkst. Lt baudos sunkiausių nusikaltimų atvejais skirti nėra galimybės.
Griežtinti baudas neužtenka
Kęstutis Čilinskas, teisininkas
Akivaizdu, kad dabartinės piniginės baudos yra labai mažos. Todėl sveikinčiau iniciatyvą jas didinti. Tačiau vien to neužtenka. Būtina kovoti, kad tokios bylos apskritai pasiektų teismą, o ne būtų dangstomos įtakingų užtarėjų. Ypač dažnai teisinės atsakomybės išvengia valstybės pareigūnai. Taip pat reikėtų stiprinti civilinių ieškinių praktiką, kai padaroma didelė žala valstybei, tai yra visiems mokesčių mokėtojams. Nubaudus pagal Baudžiamąjį kodeksą visada yra galimybė teikti dar ir civilinį ieškinį ir išreikalauti iš nusikaltusiojo žalos atlyginimo. Ekonominių nusikaltimų bylose tai daug svarbiau ir naudingiau visuomenei nei paskirta bausmė kaltininkui.
Gali padaugėti kalinių
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas
Orientuotis į pinigines bausmes, o ne laisvės atėmimą daugeliu atvejų atitinka dabartinio Baudžiamojo kodekso dvasią. Todėl Prezidentės iniciatyva yra gera. Antra vertus, reikia išsamiai apsvarstyti, ar verta labai ženkliai didinti baudas. Gali atsitikti ir taip, kad padaugės pasirinkusiųjų laisvės atėmimą vietoje didelės baudos. Tada valstybei teks išlaikyti nuteistąjį ir galime vėl nepasiekti norimo ekonominio efekto.
Saulius Tvirbutas
