Kardiovaskulinės ligos jau daug metų išlieka viena iš pagrindinių lietuvių mirties priežasčių. Ir nors nuo retų kardiologinių ligų miršta gerokai mažiau pacientų, jos, gydytojų teigimu, yra ne mažiau pavojingos.
„2012-ieji metai, balandžio 14 d., vyksta didžiulės futbolo rungtynės ir futbolo aikštėje miršta 25-erių futbolininkas. Jo atgaivinti nepavyksta, Tačiau atlikus autopsiją randama sveika, normali širdis“,– štai tokia iliustracija kalbėdama apie šias ligas nuotolinio pokalbio metu dalinosi VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. Jūratė Barysienė.
Pakerta jaunus
Reta kardiologine liga Europos Sąjungoje įvardijama kaip tokia, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 tūkst. gyventojų.
Tačiau, Santaros klinikų gydytojos kardiologės Dovilės Jančauskaitės, teigimu, tai tikrai nėra vienetiniai atvejai.
„Kai kurios yra retesnės, kai kurios dažnesnės, vienos gali pasitaikyti vienam iš 2 tūkst., kitos vienam iš 10 tūkst. gyventojų. Tačiau tai tikrai nėra vienetiniai atvejai ir apie jas reikia kalbėti“, – sakė gydytoja.
Pabrėžiama, kad šios ligos yra nepagydomos, bet jos yra gydomos ir galima užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
„Taip, palyginus su bendru mirštamumu nuo kardiovaskulinių ligų, sergančiųjų šiomis ligomis ir mirštančiųjų nuo jų skaičiai yra žymiai mažesni. Tačiau šios ligos mums labai svarbios dėl keleto priežasčių.
Visų pirma, tai yra pavojingos ligos, galinčios sukelti staigią širdinę mirtį, ypač jauname amžiuje.
Antra, pagaliau atėjo metas apie jas kalbėti, nes šiandien jau turime pakankamai žinių ir instrumentinių, laboratorinių, profesionalių galimybių padėti šiems ligoniams strateguoti savo gyvenimą“, – aiškino J. Barysienė.
Fizinių pakitimų gali nebūti
Retos kardiovaskulinės ligos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas.
„Vienos susijusios su struktūriniais širdies pokyčiais, o kitos – kai jų apžiūrėjus žmogų nerandama. Tokiais atvejais, atrodo, kad žmogus turėtų būti sveikas, o staigios mirties rizika labai didelė. Čia kalbu apie retas elektrinės širdies sistemos ligas, dar vadinamas kanalopatijas. Pakitimai ir liga slepiasi elektrinėje širdies sistemoje“, – kalbėjo Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja.
Kaip tikslino D. Jančiauskaitė, retos struktūrinės širdies ligos labiau susijusios su širdies struktūra, jos raumeniu.
„Vertinama, ar jis yra sustorėjęs, ar ertmės išplėstos, ar išplėsta tik viena širdies ertmė, dėl ko kyla grėsmingi širdies ritmo sutrikimai“, – sakė ji.
Kokie simptomai padėtų įtarti
Pasiteiravus, kokie simptomai galėtų padėti įtarti tokią retą širdies ligą, specialistės pabrėžė, kad jie skiriasi priklausomai nuo tokia – elektrinė ar struktūrinė – širdies liga bus įtariama.
„Dažniausi simptomai, kada galima įtarti elektrinę širdies ligą, tai yra nepaaiškintos sinkopės, t. y. alpimai, ypač fizinio krūvio metu. Taip pat stebimi pakitimai elektrokardiogramoje, grėsmingi ritmo sutrikimai, permušimai“, – sakė D. Jančiauskaitė.
J. Barysienė jai antrindama pabrėžė, kad visgi pagrindinis simptomas, leidžiantis įtarti tokią ligą – tai neaiškus sąmonės praradimas jauname amžiuje.
„Tai visą laiką turi sukelti įtarimą, kodėl jaunas žmogus be aiškios priežasties, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu netenka sąmonės. Tai labai grėsmingas simptomas.
Kitas simptomas – perplakimai, paplakimo epizodai, skausmas širdies plote, dusulys. Aišku, tai – įprastiniai simptomai, kurie įprastai leidžia įtarti širdies ir kraujagyslių ligas“, – kalbėjo ji.
Provokuoja stresas
Pabrėžiama, kad priežasčių, provokuojančių kanalopatijas, gali būti daug. Dažnai tai yra stresas, fizinis krūvis, viena iš priežasčių gali būti net ir karščiavimas.
„Bet yra įvairių nuo genų priklausančių provokatorių. Štai esama tam tikro sindromo, kuris ypač pavojingas moterims. Taigi, pavyzdžiui, tai reiškia, kad po gimdymo pirmus 6 mėnesius, kol nesusitvarko moters hormoninė sistema, prie vaiko turi keltis vyras, nes staigus vaiko verksmas arba nustatytas žadintuvas moteriai gali sukelti gyvybei grėsmingą aritmiją“, – sakė J. Barysienė.
Nustačius kanalopatiją žmogus supažindinamas su tam tikrais rizikos veiksniais, skiriamas gydymas, pateikiamos gyvenimo būdo rekomendacijos.
Kas gelbėja nuo staigios mirties
„Jei medikamentinio gydymo nėra ar jis nepakankamai efektyvus, yra implantuojamas elektrinis kardioverteris – defibriliatorius. Tad įvykus staigiai mirčiai jis suveiks ir paciento gyvybė bus iš karto išgelbėta“, – sakė medikė.
Šioje vietoje ji priminė istoriją, kaip 2012 m. balandžio 14 d. vykusių didžiulių futbolo rungtynių metu staiga mirė 25-erių futbolininkas.
„Jo atgaivinti nepavyksta atliekama autopsija, jos metu randama sveika, normali širdis ir vėliau pasirodo publikacijos, kad tai – kanalopatija. Taigi šito būtų galima išvengti, jei liga būtų nustatyta laiku“, – kalbėjo J. Barysienė.
Jos manymu, ši istorija bus aktuali tiek užsiimantiems profesionaliu, tiek mėgėjišku sportu.
„Šiuo metu sergantys šiomis ligomis dalyvauja ir profesionaliame sporte, bet tą jie daro su defibriliatoriais. Galite pamatyti įrašus, kaip sportininkas žaidžia, krenta ir po 2 min atsistoja ir jo gyvybė išgelbėta“, – pridūrė ji.
Diagnozuoti užtrunka ir 30 metų
Anot J. Barysienės, staigios jaunų žmonių mirtys 80 proc. yra susijusios su genetika.
Kartu gydytoja pabrėžė, kad reta liga diagnozuoti nėra lengva, nuo pirmųjų simptomų pradžios tai gali užtrukti iki 30 metų. tai sudėtingas ir kartais labai ilgas procesas. bet reikia dėl to pradėti dirbti dabar.
„Laimei, šiandien turime puikias galimybes bendradarbiaujant su mūsų genetikos centru turime galimybę ištirti jauną žmogų, pagal geną nustatyti veiksnius, kurie gali provokuoti, sukelti ritmo sutrikimus, kurie po to pereina į staigią širdinę mirtį ir paskirti tinkamą gydymą.
Taigi taip galima strateguoti paciento gyvenimą ir padėti jam visavertiškai gyventi. Jei anksčiau išties šių ligų bijojome, nes negalėjome jų nuspėti ir padėti pacientui, tai šiandien situacija visiškai kitokia. Ir tai, ką mes vadiname ateitimi, genetika, prognozė, tai yra jau dabar ir tuo privalome pasinaudoti“, – akcentavo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad VUL Santaros klinikos – vienintelėje ligoninė Lietuvoje, kur atliekami patys naujausi genetiniai tyrimai, jų nebereikia siųsti į kitų šalių laboratorijas:
„Visi tokie tyrimai anksčiau buvo mokami, o nuo 2015 m. jie yra kompensuojami Valstybinės ligonių kasos. Be abejo, pacientų atranka turi būti labai kruopšti, tam atliekami konsiliuma.“
Visą pokalbį galite žiūrėti čia:
