Pirmosios pabudusios erkės šiemet aptiktos vos prieš kelias savaites – kovo 21 dieną, atliekant erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Girulių miške. Praėjusiųjų metų pavasarį jos pastebėtos kovo 9 dieną.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Karalienės, vien per kovą uostamiestyje užregistruoti keturi Laimo ligos atvejai, erkinio encefalito atvejų nebuvo.
Pernai Klaipėdos mieste užregistruoti 8 erkinio encefalito ir 43 Laimo ligos atvejai. Lietuvoje – 377 erkinio encefalito ir 2 380 Laimo ligos atvejų.
Erkių platinamomis ligomis susirgę klaipėdiečiai dažniausiai nurodo, kad lankėsi Girulių ir Melnragės miškuose, taip pat Klaipėdos rajono miškuose. Anksčiau pasitaikė atvejų, kai žmonės užsikrėsdavo tiesiog mieste, vaikščiodami parke.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Žygutienės teigimu, sezoninis sergamumo pakilimas registruojamas birželio-spalio mėnesiais. Būtent šiuo laikotarpiu būna daugiausia užsikrėtusiųjų.
Sergamumui erkių platinamomis ligomis būdingas bangavimas, t. y. sergančiųjų skaičius vienais metais gali išaugti, kitais metais – sumažėti.
Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų ir iki 700 erkinio encefalito atvejų per metus. Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5-4 proc. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta – turi liekamųjų ligos reiškinių.
Pacientų mažėja
Šiemet Klaipėdos universiteto ligoninės medikams dar neteko sulaukti pacientų, užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis.
Medikai primena, kad pagrindinės užsikrėtusių erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga.
Dėl erkinio encefalito praėjusiais metais ligoninėje hospitalizuoti 65 pacientai, dėl Laimo ligos – 12 pacientų.
Pacientų skaičius, palyginti su 2019-aisiais metais, mažėja. 2019-aisiais metais dėl erkinio encefalito gydyti 88, o dėl Laimo ligos – 15 pacientų.
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjos Rasos Girdžiūnienės teigimu, sunku atsakyti ar mažėjančius skaičius lėmė aktyvesnis žmonių skiepijamasis, ar kiti veiksniai.
„Erkinis encefalitas – viena svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Ji pažeidžia galvos smegenis.
Efektyviausia profilaktikos priemonė nuo šios grėsmingos ligos – vakcina. Tad pacientus visuomet raginame skiepytis ir taip apsisaugoti nuo sunkių ligos pasekmių.
Pasiskiepijus susiformuoja imunitetas, o jeigu net ir susergama encefalitu (itin mažas procentas), liga įveikiama lengviau“, – pabrėžia medikė.
Viso kūno paralyžius
R. Girdžiūnienė pastebi, kad hospitalizuotų pacientų būklės būna įvairios. Apie 70 proc. pacientų liga baigiasi ties pirma faze - bendros infekcijos negalavimais, o 30 proc. pasireiškia sunkesnės ligos formos.
Erkinio encefalito pasekmės gali būti nuo drebulio, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimo iki paralyžiaus, raumenų silpnumo, sunykimo, traukulių, net psichikos sutrikimų.
„Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra, aukštesnė nei 38 laipsniai. Dažniausiai būna dvi karščiavimo bangos su kelių dienų pertrauka.
Pirmajai būdingi gripo simptomai: galvos, raumenų skausmas, silpnumas. Antros karščiavimo bangos metu galvos skausmas ryškėja, atsiranda pykinimas, vėmimas, rankų ir kojų drebulys.
Erkinis encefalitas gali komplikuotis paralyžiais, sąmonės sutrikimais.
Kai kuriems pacientams liga pasireiškia meningitu, meningoencefalitu, encefalomielitu, kai yra ryškesnis nervų sistemos pažeidimas“, – pasakojo gydytoja.
Pasak R. Girdžiūnienės, per ilgametę medikės patirtį jai teko susidurti su ne vienu išskirtiniu atveju.
„Erkinio encefalito klastingumą iliustruoja paciento istorija, kai jaunas vyras susirgo šia liga ir jį iškart ištiko visų galūnių paralyžius. Po pusantrų metų jis mirė“, – prisiminė gydytoja infektologė.
Konsultuoja ir ambulatoriškai
Anot R. Girdžiūnienės, apie 50 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu iš viso nežino apie erkės įsisegimą, kol nepasireiškia simptomai. Maksimalus laikas, per kurį gali išryškėti erkinis encefalitas nuo erkės įsisiurbimo – 28 dienos.
Klaipėdos universiteto ligoninės filiale Klaipėdos ligoninėje pacientai, užsikrėtę erkių platinamomis ligomis, ne tik hospitalizuojami, tačiau ir konsultuojami Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje.
Praėjusiais metais dėl erkių įkandimo pasekmių buvo konsultuota apie 200 pacientų. Apie 80 proc. pacientų konsultacijos kreipėsi dėl Laimo ligos.
Pacientai pastebi bendro pobūdžio negalavimus: silpnumą, galvos, sąnarių ir raumenų skausmą, gali pakilti temperatūra. Pacientų būklės būna nesunkios. Laimo liga gydoma antibiotikais ambulatoriškai. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos.
Skiepas – apie 30 eurų
Vis daugiau žmonių pasirūpina apsauga ir skiepijasi nuo erkinio encefalito. Mokslinių tyrimų duomenimis, skiepai nuo erkinio encefalito žymiai sumažina sergamumą tarp paskiepytų gyventojų, o vakcinų efektyvumas siekia net 98 proc.
Šiais metais Klaipėdoje nuo erkinio encefalito jau pasiskiepijo 630 gyventojų: 109 vaikai ir 521 suaugusysis.
Pernai tokių buvo 6 614 – 1 338 vaikai ir 5 276 suaugusieji.
Prieš porą metų besiskiepijančių klaipėdiečių buvo keliais šimtais mažiau.
Atsiradus galimybei pasiskiepyti vaistinėse, nemažai gyventojų tuo pasinaudoja. Kartais tai padeda sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.
Skiepai nuo erkinio encefalito vidutiniškai kainuoja apie 30 eurų, sutaupyti gali padėti turimos vaistinių lojalumo kortelės, o štai kuriose medicininių laboratorijų skiepų kabinetuose apsauga nuo erkių platinamos ligos gali kainuoti brangiau net 5 ar 7 eurais. Pigiausiai pasiskiepyti galima Klaipėdos miesto poliklinikoje.
Skiepijasi vis anksčiau
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė pastebi, kad vaistinėse sulaukiama vis daugiau pacientų, norinčių pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
Vien kovo mėnesį čia pasiskiepijo tris kartus daugiau pacientų negu vasario mėnesį. Ši tendencija išlieka tokia pati tiek Klaipėdoje, tiek visoje Lietuvoje.
"Rudenį ir žiemą vaistinėse dažniau sulaukiame pacientų, norinčių pasiskiepyti nuo gripo, o pavasarį didesnė dalis į skiepijančias vaistines atvyksta būtent dėl skiepų nuo erkinio encefalito.
Tai leidžia manyti, kad žmonės iš tiesų vis labiau ir vis anksčiau pradeda saugotis šios ligos", – teigė vaistinės atstovė.
Komentaras
Toma Gečienė, vaistininkė:
Skiepijant pacientus vaistinėje dažnai tenka išgirsti tą pačią istoriją, dėl ko jie atėjo pasiskiepyti. Pacientai pasakoja, kad jeigu jie neatrasdavo laiko skiepui, didžiausia paskata tai padaryti būdavo susirgimas erkiniu encefalitu artimoje aplinkoje – nesvarbu, tai artimasis, kolega ar kaimynas būtų.
Susidūrus su tuo iš arti ir pamačius, kaip artimasis jaučiasi bei kokie liekamieji reiškiniai išlieka, tampa lengviau savo dienotvarkėje rasti laiko skiepui. Erkinis encefalitas – tai nepagydoma liga, kuri gali pažeisti smegenis ir periferinius nervus.
Žvelgiant į sergamumo šia liga statistiką Europoje, netgi trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiko ir gyvena su tokiais liekamaisiais reiškiniais kaip nuolatiniai galvos skausmai, negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai. Kartais neišvengiama ir paralyžiaus. Tačiau tam užkirsti kelią galima pasiskiepijus nuo erkinio encefalito.
Dar šiandien pasiskiepiję žmonės jau po pusantro mėnesio gali turėti dalinai įgytą imunitetą erkiniam encefalitui. Atlikus pilną pagrindinio skiepijimo planą, kurį sudaro trys skiepo dozės, įgyjame imunitetą, suteikiantį patikimą apsaugą. Antrąjį skiepą atlikti galima praėjus vos 14 dienų arba 1 mėnesiui po pirmojo. Tada susidaro 70 proc. apsauga. Trečiajai dozei reikėtų atvykti praėjus 5-12 mėnesių nuo antrojo skiepo.
Pabaigus pagrindinę skiepijimo schemą, palaikomoji dozė reikalinga po 3 metų. Labai svarbu laiku atvykti skiepų, todėl rekomenduojama vakcinacijos datas žymėti skiepų pase arba kalendoriuje.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė pataria, ką daryti, jei įsisiurbė erkė, ir ar būtina ją nešti ištirti Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti kaip galima greičiau – suimti kuo arčiau odos, nespausti kūnelio, nesukioti, prieš tai netepti riebalais, o staigiu judesiu traukti į viršų. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas ją pašalins pats kaip svetimkūnį.
Po erkės ištraukimo įsisiurbimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti. Galimybė ištirti erkes laboratorijose yra, tačiau tyrimui erkė turi būti pristatyta gyva. Bet verta apsvarstyti, ar to reikia. Užsikrėtusi erkė nebūtinai spėja perduoti Laimo ligos sukėlėją, net ir susirgus yra galimas gydymas antibiotikais.
Užsikrėtus erkinio encefalito virusu nėra jokių efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti po įkandimo, tad po erkės ištraukimo belieka stebėti sveikatą. Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva nuo kelių iki keliolikos centimetrų skersmens plintanti dėmė, galvos, raumenų skausmai, pakyla temperatūra, vargina bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti paminėti erkės įsisiurbimo fakto.
Tai gali būti pirmieji Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomai.
Autorius: Sandra LUKOŠIŪTĖ-JOKŠIENĖ
Šaltinis: www.ve.lt
