Vos pasirodžius šiai žiniai, daugybė žmonių pradėjo svarstyti, kad taip pasielgti galima tik nesavame prote. Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis sako, kad kol nėra medikų patvirtinimo apie psichikos būklės sutrikimus, apie tai kalbėti sunku.
„Psichinių sutrikimų yra pakankamai daug ir dalis jų yra susiję su labai keistais antivisuomeniškais pasireiškimais“, – teigė jis.
Tokių tragedijų numatyti beveik neįmanoma
Vis tik, tokiomis nelaimėmis dažniausiai baigiasi ūmios psichinių sutrikimų būklės, o jų numatyti beveik nėra galimybių:
„Mes galime padaryti gana mažai. Pirma, jeigu žmogus nėra specialistų tiriamas, kaimynas, veikiausiai, tik kai kurias išskirtines elgesio formas gali konstatuoti.
Jeigu tas žmogus anksčiau nėra nieko panašaus daręs, tada visai nėra jokių šansų. Net ir terminas yra ūmi psichozė, ūmus psichinis sutrikimas – tai ir išduoda, kad tokia būklė ūmi ir įvyksta nenuspėjamai.“
G. Navaitis pasakoja, kad jei iki to laiko nepasireiškė jokie požymiai, kad asmuo linkęs į tokius veiksmus, yra maža tikimybė, kad ištiks ūmi psichozė ar kiti sutrikimai, tačiau 100 proc. garantijos nėra.
„Deja, egzistuoja neprognozuojami atvejai, kai žmogus praranda sveiką suvokimą, nesigaudo aplinkoje.
Jeigu žmogus neadekvačiai elgiasi, reikėtų ieškoti pagalbos. Bet tvirtai įvertinti, kas yra neadekvatu, sunku.
Galime kalbėti apie psichiatrinės, psichoterapinės pagalbos prieinamumą, tačiau labai abejočiau, ar konkrečiai šiuo atveju moteris, apie kurią kalbame, būtų tokios paramos ieškojusi“, – pridūrė psichologas, psichoterapeutas.
Būtina rūpintis psichine sveikata
Kai kuriems kitų asmenų veiksmai gali atrodyti keisti ir keistumas gali pereiti į visuomenei pavojingas formas, tačiau tokie atvejai – pavieniai. Psichologas, psichoterapeutas pabrėžia, kad šis atvejis yra išskirtinis ir neparodo visos visuomenės situacijos. Vis tik, tokios tragedija atveria plotmę kalbėti apie svarbius dalykus:
„Bendras rūpinimasis psichine sveikata galėtų turėti įtakos ir konkrečiai tokių situacijų išvengimui. Bendras rūpinimasis yra reikalingas, tačiau vis tiek neturėsime garantijos, kad taip nenutiks.“
Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu turėtume būti jautresni ir atidesni aplinkiniams, nes visuomenės stresinių reakcijų reagavimų lygis ir bendras streso lygis yra padidėjęs.
„Nenervinti aplinkinių, mandagiai su jais elgtis – šios taisyklės tinka visiems, ne tik staigiems, ūmiems atvejams. O čia, panašu, buvo staigus psichikos sutrikimas“, – pastebi G. Navaitis.
Po nelaimių – kaltų paieška
Paklaustas apie visuomenės reakciją į tokias tragedijas, psichologas, psichoterapeutas pažymi, kad kitokios reakcijos ir nebuvo galima tikėtis:
„Tokie atvejai visuomenės reakciją iššaukia, nes viena jos priežasčių yra tam tikras bejėgiškumas, nes pasiruošti tokiems atvejams praktiškai neįmanoma.
Tada belieka baisėtis, stebėtis ir netiesiogiai ieškoti, kas čia galėtų būti kaltas – gal čia koks socialinis darbuotojas nepastebėjo, gal šeimos gydytojas galėjo atkreipti dėmesį.
Bet jeigu visgi pripažįstame sąvoką ūmus sutrikimas, pats žodis pasako, kad jam pasiruošti nelabai įmanoma“, – pažymi pašnekovas.
Nors natūralu, kad tokie įvykiai susilaukia daugybės visuomenės reakcijų, G. Navaitis įžvelgia vieną įprotį, kurio turėtų nelikti:
„Neproduktyvus kelias būtų šioje situacijoje ieškoti kaltinininkų, nes galiausiai ateisime prie labai populiaraus ir, sakyčiau, gana kvailo pasakymo, kad mes visi čia kalti. Toks pasakymas reiškia, kad nesuradome kaltininko ir neprasminga jo ieškoti.“
Psichologas, psichoterapeutas G. Navaitis primena, kad itin svarbu rūpintis savo psichine sveikata ir nebijoti kreiptis pagalbos.
