„Žinių radijo“ laidoje Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos tarybos narys Vaidotas Rūkas apibendrino pensijų kaupimo sistemos brandą Lietuvoje. Mūsų šalyje vyrauja antroji pakopa, o pasaulio bankas išskiria keturias. Kuo daugiau pakopų, tuo palankiau šaliai.
„Branda atsiranda Lietuvoje, todėl, kad, kuo geresnė pensinė sistema šalyje, tuo daugiau pakopų ir kiekvienos iš jų yra tvirtesnės.
Pasaulio bankas išskiria keturias pakopas, viešumoje apie šešias yra kalbama. Kuo jos tvirtesnės, tuo branda didesnė.
Viena iš sudedamųjų dalių Lietuvoje – antroji pakopa, kuriai šiemet sukanka dvidešimt metų, kaip ji yra sukurta.
Tai yra paauglystės stadija, kuri turėjo daugybė reformų, pokyčių, todėl kaupimo daliai reikia spręsti, reikia laiko, politinių sprendimų ir tęstinumo“, – komentavo V. Rūkas.
Tam tikros sistemos dalys, pavyzdžiui, perskirstymas Lietuvoje yra jau seniai. O, pavyzdžiui, trečioji, nėra išsivysčiusi taip gerai, kaip galėtų.
„Kitos sistemos dalys, perskirstymas, be abejo, egzistuoja jau nuo pirmos dienos.
Antroji pakopa – dvidešimt metų, trečioji pakopa yra pakankamai maža, ir nėra tokia masiška, kaip norėtųsi, kad būtų: kad žmogus, išėjęs į pensija gautų pakankamas pajamas, kad galėtų gyventi oriai ir užtikrintai“, – pasakė ekspertas.
Noras – padaryti stabilų ir tvarų pensijų kaupimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Martynas Šiurkus tam, kad būtų tvari pensijų kaupimo sistema, žiūri į tai kaip į pavyzdį su automobilio draudimu. Įvardijo, kad tai nėra prievarta daromas dalykas, jie prisiima atsakomybę už veiksmus, kurie gali atsitikti. Šiai dienai pensijų kaupimas nėra privalomas.
„Jei draudžiat automobilį, jūs labai saugiai jaučiatės, turit dvidešimties metų patirtį, ir galbūt nereikia jums civilinio draudimo, nes nepadarysit avarijos, nors iš tiesų taip nėra.
Turim mes tam tikras sritis, kur turim prisiimti solidarią atsakomybę už veiksmus, kurie gali nutikti. Pensija ir yra toks dalykas, šiandien dienai antra pakopa – nėra privaloma“, – išdėstė M. Šiurkus.
Pensijos kaupimas neprivalomas, bet į jį įtraukiami žmonės automatiškai
„Žmogus yra pakviečiamas, įtraukiamas automatiškai, bet jis turi galimybę joje nedalyvauti.
Tačiau tie žmonės, kurie dabar jau, sulaukę pensinio amžiaus, ir gauna išmokas, pagal dabartinę sistemą jau mato tam tikrą nepasitenkinimą.
Tam yra parengti įstatymai, kurie tuos „nepasitenkinimus“ turėtų pataisyt“, – pasisakė M. Šiurkus.
Skatinimas kaupti yra kaip valstybės tikslas geresnei ateičiai.
„Kada tu matai tas sukauptas lėšas, dažnai mes nepadarėm to, kad matytum, kokia yra investicinė grąža, kiek visgi valstybė prisideda, o kai tu pasižiūri tą sąskaitą antroj pakopoj, ir galvoji, kad visos čia yra tavo sukauptos lėšos, o taip nėra.
Skatinimas kaupti yra valstybės tikslas, kad žmonės daugiau užsidirbtų, tuo daugiau sumokės mokesčių, tuo geriau gyvensim visi kartu“, – teigė ekspertas.
Nepasitenkinimas ilgalaikiu kaupimu vis dar išlieka
V. Rūkas mano tam, kad būtų galima sumažinti nepasitenkinimą ilgalaikiu kaupimu, reikia edukuoti žmones. Jis atkreipia dėmesį į užsienio valstybių pavyzdžius.
„Reikėtų įtikinti, edukuoti, didesnio finansinio raštingumo, nors jis turi tam tikrus limitus.
Mes galime žiūrėti į kitas brandžias Vakarų ar Europos valstybes ir galime matyti sistemas, kalbant apie finansinių lėšų kaupimą, kaip tose šalyse yra privalomas toks kaupimas.
Ten kaupia 90 proc. žmonių su retomis išimtimis. Tas kaupimas yra visuotinis ir masiškas. Tačiau ne visos brandžios šalys turi privalomą kaupimą, kai kuriose yra savanoriškas kaupimas.
Priklausomai nuo šalys, EBPO statistika remiantis, matome skaičius, pavyzdžiui, kokioje Graikijoje, kur papildomai kaupia 10 proc. žmonių, Portugalija, Ispanija – 20, 30 proc., Prancūzijoj – 40 proc. žmonių, bet tas savanoriškumas jokioje šalyje nepasiekia nei 100 proc., nei 90 proc.
Klausimas valstybės, kiek mes norim to masiškumo ir visuotinumo“, – kalbėjo. V. Rūkas.
Ekspertas tikina, kad kaimyninėje šalyje Latvijoje yra privalomas kaupiamasis draudimas, todėl pas juos aukštesnis, negu Lietuvoje, BVP bus matomas jau po kelių metų.
„Latvijoje yra nesudėtingas mechanizmas. Visi dirbantieji kaupia ir tai daro privalomai. Dėl to jų taupymas per metus yra praktiškai dvigubai didesnis.
Jeigu vertinant procentais nuo BVP, tai praeis metai, kiti, ir skirtumas bus trigubas, keturgubus, ir žiūrėsim į Latvius ir klausim, kodėl jų prisidėjimas iš antrosios pakopos yra daug didesnis“, – pabrėžė V. Rūkas.
Pensijų kaupimo įgyvendinimo realybė
Anot ekspertų, apie įgyvendinimą privalomąjį pensijos kaupimą kol kas tikrai nėra kalbama. Ministerija turi tam tikrą projektą, kuriame bus pasitelkiama pagalba iš vienų geriausių Europos pensijos srities ekspertų, kurie pabandys įsivertint galimybes, kaip ta pati sistema veiktų.
Pavyzdžiui, Skandinavijoj, pasak M. Šiurkaus, iš esmės, įmokos yra mokomos darbdavio, o ne darbuotojo. Nes dabar vienas iš nepasitenkinimo dalykų yra, kai pamatai, kad nuo tavo atlyginimo yra nuskaičiuojama tam tikra dalis pinigų ir pervedama tos pakopos pensijų fondui.
„Žmogus galbūt, matydamas nuskaičiuotą šimtą eurų, jis galvoja, kur išleist juos geriau.
Pensija nėra sukaupimas lėšų, kurias tu kaip taupamojoje sąskaitoj kaupi ir po to gali išleist. Pensija yra tada, tu, kol gyveni, gauni periodiškas išmokas.
Taip tas dalykas turėtų veikti, bet pas mus savanoriškas, nesavanoriškas ir tada žmonės šiek tiek pasimeta, kodėl manęs neišleidžiat, jei aš čia savanoriškai atėjau ir nebegaliu nutraukt.
Kai kalbam apie savanoriškus dalykus, jie tada pameta prasmę“, – teigė M. Šiurkus.
Konstitucinio teismo nutarimai
Ministerijos sąrašas buvo pirminis ir platesnis, negu Konstitucinio teismo, kuriame buvo nurodytos sąlygos, kokie žmonės galėtų pasirinkti nekaupti pensijai.
„Gavę įvairių institucijų pastabas, vertinimus, pagal dabartines galimybes, ir pagal dabar galiojančius įstatymus, tai turėtų likti polityvioji slauga, kada žmogui yra nustatyta, ar sunki negalia.
Asmenys, kurie suserga sunkia liga, pasikeičia tos pačios galimybės dirbti, užsidirbti ir kaupti senatvei.
Konstitucinis teismas pasisakė, kad kalba eina apie išimtinius atvejus, o ne apie galimybę bet kada pasitraukti“, – akcentavo M. Šiurkus.
Kaip viskas vyksta?
Pasak M. Šiurkaus, buvo numatomi įstatymo pakeitimai, kad palengvintų žmonių apsisprendimą kaupti, nekaupti pensijos. Jis įvardijo, kaip ši sistema veikia dabar.
„Prieš pusantrų metų buvom paruošę tam tikrus pakeitimus įstatymų, kurie lengvintų, skatintų (pensijos kaupimą).
Žmogus dabar yra įtraukiamas į antrą pakopą, jei neatsisako per pusę metų, tada pamatęs, kad pradeda gauti mažesnį atlyginimą, persigalvoja tai vykdyti, tačiau galimybės atsisakyti jau nėra.
Siūlome variantą: tie, kurie kaupia, iš tikrųjų būtų pasirinkę, likti ar nelikti, dar turi tris mėnesius pratęsti tą laikotarpį. Žmogus tris mėnesius mato, kad nuo jo atlyginimo yra pervedama dalis jo paties antros pakopos pensijų fondas ir jis galėtų priimti sprendimą.
Vieną kartą, antrą kartą pakviečiam, jei žmogus atsisako po dviejų kartų, daugiau nebekviečiame.
Tie, kurie yra kviečiami iki keturiasdešimt penkerių metų, kas tris metus nuolatos yra tas kartojimas. Tai yra pakeitimai, apie kuriuos diskutavom ir yra suderinti su institucijomis. Manom, kad jie būtų naudinga ir padarytų patrauklesnę sistemą“, – išsamiai padiktavo M. Šiurkus.
Liga – pensinio kaupimo atsisakymui indikatorius?
Dėl sunkių ligų sąrašo, anot M. Šiurkaus, vyksta diskusija su Sveikatos apsaugos ministerija, nes visos sunkios ligos yra tos, kurios padaro tą kaupimą betiksliu arba labai apsunkintu.
„Tas dabar galiojantis sunkių ligų sąrašas galbūt yra pasenęs ir ne visai atitinka tą situaciją, apie kurią kalba Konstitucinis teismas“, – sakė ekspertas.
Ar viskas pensijų fondo rankose?
V. Rūkas komentavo, kad ne viskas nuo pensijų fondo priklauso.
„Iš principo pensijų fondų valdytojai nėra tie, kurie sprendžia šiuos dalykus.
Jeigu žmogui kur nors „Sodroje“ yra įvestas požymis sunkios ligos, būtų gerai, kad ta informacija būtų dalinamasi su valdymo įmonėmis, ir tada nereikėtų papildomų popierių nešioti, ir klientui žmogui būtų daug paprasčiau“, – pasidalino specialistas.
Paklaustas, ar valstybė turėtų prisidėti prie šio įnašo, V. Rūkas komentavo, kad visgi diskutuotina.
„Kai kurie pasiūlymai mažina norą dalyvauti antroje pensijų pakopos kaupime. Norėtųsi pamatyti visus pasiūlymus aiškiai.
Atsisakymas valstybės paskatos padarytų antros pakopos pensijų fondus tarsi jokio išskirtinumo tarsi neliktų.
Tada klausimas, kam tada reikia valstybinio pensijų fondo, jei jame kitų privalumų kažkokių nėra.
Todėl norėtųsi vientiso pasiūlymo, kad būtų galima matyti, ar pensijų kaupimo sistema yra silpninama ar stiprinama, tada būtų galima vertinti.
Iš dabartinių siūlymu sunku spręsti, kam valstybinis pensijų fondas, ar kaštų, ar sąnaudų klausimus spręstų“, – pasakė jis.
Sprendimo būdai
Kaip reikėtų spręsti visuomenės nepasitenkinimą šiuo sprendimu M. Šiurkus teigia, kad dar reikia daug informacijos, svarstymus ir apgalvoti tam tikrus žingsnius.
„Turbūt visi pasiūlymai gali būti svarstomi. Šiuo atveju reikėtų šiek tiek daugiau informacijos, daugiau skaičių, daugiau informacijos. Yra įvairiausi fondų pasiūlymai, kuriais žmonės gali pasinaudoti, kiti siūlo vienokią grąžą, investicinius modelius.
Jei būtų dar vienas valstybinis bankas, turėtume daugiau pasirinkimo, bet abejočiau, kad dėl to žmonės pradėtų daugiau kaupti“, – išsakė savo poziciją jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
