Kaip nurodė sostinės valdžia, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai.
Sudarė evakuacijos planą
Iki šiol Vilniaus miestas neturėjo evakuacijos planą, tik aprašą, maždaug kaip turėtų vykti veiksmai. Anot V. Benkunsko, planas uvo rengiamas metus. Jis yra sostinės gynybos politikos dalis.
Evakuacijos planas numato gelbėjimąsi karinės invazijos, stichinės nelaimės, branduolinės grėsmės, hibridinių grėsmių, infrastruktūros nelaimių atveju. Sostinės valdžia pabrėžia, kad planas nėra lygu evakuacijos paskelbimui – šiuo metu ruošiamasi galimoms grėsmėms ateityje.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad miesto evakuacijos planas šiuo metu labiausiai aktualus galimos karinės invazijos scenarijui. Tiesa, kaip tvirtino V. Benkunskas, situacija yra stabili, apie karinę invaziją nėra kalbama.
Vilniaus mero teigimu, karinės invazijos į Lietuvą atveju, pagal evakuacijos planą, visas Vilnius evakuojamas nebūtų.
„Jei kiltų karinė grėsmė, pirmiausia, ruoštumėmės miesto gynybai“, – sakė V. Benkunskas.
Anot jo, karo atveju greičiausiai būtų paskelbta mobilizacija ir sprendimus priimtų komendantūra kartu su kariuomene, teikiant nurodymus savivaldybei. V. Benkunskas vylėsi, kad visgi karinės invazijos scenarijų reikėtų vertinti ir per žvalgybos perspektyvą, tikintis, kad apie galimus pavojus valdžios institucijos ir visuomenė būtų šalies žvalgybos įspėti iš anksto.
Evakuacijos planas jau yra atspausdintas. Leidinys prieinamas bibliotekose, seniūnijose ir kitose įstaigose, elektroninė jo versija – internete adresu saugusvilnius.lt. Paštu ar kitais kanalais gyventojams šis planas siunčiamas nebus.
Tiesa, leidinys kol kas prieinamas tik lietuvių kalba. Vėliau ketinama tokį paruošti lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbomis.
Trys evakuacijos kryptys
Plane numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys iš sostinės: Panevėžio ir Šiaulių kryptis (Ukmergės gatvė), Klaipėdos ir Kauno kryptis (išvažiavimas per A1 magistralę), Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis (Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė, Liepkalnio gatvė, Eišiškių plentas). Evakuacija galima ir miesto viduje.
„Savarankiška evakuacija yra pagrindinis evakavimo būdas iš miesto“, – nurodė V. Benkunskas.
Vilniečiai, turintys automobilius ir galintys savarankiškai palikti miestą, turėtų pasirūpinti svarbiausiais daiktais bei, naudodamiesi savivaldybės nurodytais maršrutais, išvažiuoti iš miesto.
Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad sostinėje šiuo metu yra apie 150 tūkst. gyventojų, kurie nebūtų pajėgūs išvykti iš miesto patys. 12 tūkst. iš jų – prioritetiniai (neįgalūs asmenys, gyventojai, kuriems reikalinga priežiūra ir kt.). Jiems savivaldybė padėtų išvykti, suteiktų reikiamą medicininę ir kitokią pagalbą.
Neturintys galimybių išvykti savarankiškai, turėtų pasiekti artimiausią surinkimo punktą – visoje sostinėje numatyta beveik 60 tokių punktų. Čia gyventojai būtų suskirstomi į grupes, formuojamos transporto priemonių kolonos ir jų palydos.
Asmenų, gaunančių socialines paslaugas tiek namuose, tiek socialinės priežiūros įstaigose, taip pat pažeidžiamų gyventojų evakuacijos procesas būtų organizuojamas pagal toje įstaigoje numatytą tvarką. Savivaldybė organizuotų transportą ir savanorių pagalbą evakavimui organizuoti.
Savivaldybė numato, kad evakuacijai galėtų skirti 400 Vilniaus viešojo transporto autobusų. Papildomai transportą galėtų suteikti ir seniūnijos, nes kiekviena iš jų turi bent po vieną transporto priemonę. Taip pat evakuacijos atveju pagalbos būtų prašoma iš kitų subjektų, turinčių transporto priemones.
Evakuacija galima ir geležinkeliu. Suskaičiuota, kad per vieną parą iš Vilniaus geležinkeliu galima išgabenti 26 tūkst. gyventojų.
Žmonės, kuriems bus reikalinga pagalba, pavyzdžiui, išvykti iš miesto, galės keiptis numeriu 19101. Karštoji linija veikia jau dabar, tiesa, kol kas tik darbo dienomis ir darbo valandomis.
Evakuacijos atveju skambučių skaičius išaugtų žaibiškai, todėl karštoji linija gali „nulūžti“. Taip nutikus, skambučiai būtų peradresuojami Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos numeriu 111.
Maisto tiekimas
Kyla problemų dėl išgyvenimo sąlygų evakuacijos metu. Šiuo metu priimta, kad gyventojai patys turi būti apsirūpinę maistu, gėrimais ir medikamentais trims dienoms, vėliau jais turi pasirūpinti savivaldybė, valstybė. Tačiau reikia suprasti, kad tai nereiškia, jog valstybė iškart suteiks karšto maisto ir patogių lovų.
Labiausiai tikėtinas scenarijus – gyventojai gautų sausą maisto davinį. Ar šiandien jų yra nupirkta ir kur jie sandėliuojami, savivaldybės atstovai tiesiai neatsako.
Tačiau jie patikino, esą nelaimės atveju žinotų, iš kur visa tai gauti – yra numatyti taškai, iš kur būtų tiekiami būtiniausi maisto produktai.
Sostinės savivaldybės duomenimis, Vilniuje taip pat numatyta 20 prekybos centrų, į kuriuos būtų papildomai tiekiamos prekės. Tai reiškia, kad nelaimės atveju, pritrūkus maisto produktų mažesniuose prekybos centruose, minėtuose 20-yje jų turi būti atvežta papildomai.
Vilniečiai pasibaisėję sostinės aplaidumu
Nors jau praėjo treji metai nuo to laiko, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vos 30 kilometrų nuo Baltarusijos esantis Vilnius vis dar neturėjo jokio sostinės gyventojų evakuacijos plano.
Gyventojai klausia, kaip įmanoma, kad vis arčiau žvangant ginklams sostinės valdžia nepasirūpino evakuacijos planu. Karybos ekspertai teigia: vien plano neužteks – reiks padirbėti su plano įgyvendinimu.
Prieš trejus metus, rusams plačiu mastu užpuolus Ukrainą, Lietuvos valstybės vadovai kalbėjo, kad šalies saugumas privalo būti užtikrintas ir garantuotas.
„Kalbame apie Lietuvos išorinį saugumą, ir privalome padaryti viską, kad jis būtų garantuotas be menkiausių abejonių“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jau ketvirti metai prasideda, kai lietuviai toliau eina į Ukrainos palaikymo mitingus, o apie karo grėsmę užsimenama vis dažniau. Tačiau vos 30 kilometrų nuo Kremliaus valdomos Baltarusijos gyvenantys vilniečiai vis dar tiksliai nežino, kaip ir kur tiksliai evakuotis nuo pavojaus, kad neužstrigtų spūstyse.
Sostinė, pasirodo, net trejus metus vykstant plataus masto karui Ukrainoje, vis dar neturi evakuacijos plano.
Žmonės rėžia tiesiai:
„Nedirba! Kaip galima neturėt evakuacijos plano, jeigu laukiam karo?“
„Sakyčiau, vėluojam. Mano nuomone, vėluojam.“
Esą plano neturi visa Lietuva
Dar vasario mėnesį sostinės meras gynėsi: juk visa valstybė irgi neturi evakuacijos plano.
„Mes neturim net nacionalinio evakuacijos plano, kuris yra šiuo metu ruošiamas“, – tada TV3 Žinioms teigė V. Benkunskas.
„Šiais metais pradėsim. Dabar, dirbam labai intensyviai“, – tikino vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
„Tai darbai vyksta intensyviai... – Treji metai intensyviai? – Aš negaliu kalbėt už visą valstybę, bet aš galiu kalbėt už Vilniaus miestą. Šiuo atveju Vilniaus miestas yra padaręs darbus daug greičiau negu kitos savivaldybės“, – tikino V. Benkunskas.
Vilniaus tarybos opozicijos atstovas stebisi, kad meras net po nepatogių klausimų didžiuojasi evakuacijos plano parengimu, nors savo kadenciją jau įpusėjo, o plataus masto karui prasidėjus Ukrainoje taip pat dirbo valdžioje – vicemeru.
„Žinokit, veiksmais jie turėjo laiko, ir dveji metai iš esmės yra kadencijos vidurys, jau reikėjo tą padaryt. Mes rezultatus kažkokius turėtume matyti“, – teigė Vilniaus tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Mes niekur nevėluojam, mums nereikėjo evakuotis, ir aš tikiu, kad nereikės evakuotis. Bet darbas yra padarytas rimtas, atsakingas ir bus padėtas į stalčių tikintis, kad jo niekada neprireiks“, – toliau ramino Vilniaus meras V. Benkunskas.
Karybos ekspertas: planas nėra galutinis dalykas
Karybos ekspertas primena: evakuacijos planas dar nereikš, kad viskam pasiruošta.
„Be to, planas nėra galutinis dalykas. Po plano turi būti numatytos priemonės, turi būti numatytas biudžetas, jos turi būti įsigytos, įsisavintos ir sandėliuojamos. Todėl plano parengimas nereiškia viso to darbo pabaigos“, – teigė karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Sostinės meras anksčiau sakė, kad Vilniui turėtų padėti ir Vyriausybė, nes daugiau kelių, kad evakuacija neužtruktų daugiau nei dvi paras, miestas vienas pats nenusities.
„Šiaurinės gatvės projektas – 40 milijonų. Mykolo Lietuvio gatvės jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Molėtų plento – 38 milijonai. Tai tokie projektai yra sunkiai įkandami miestui“, – teigė V. Benkunskas.
Tačiau V. Benkunsko teiginiai kelia klausimų opozicijai. Juk pinigų Vilnius tikrai turi.
„Absurdas: miestas, kurio biudžetas yra milijardas šeši šimtai milijonų, neranda tokioms svarbioms gatvėms po 37–40 milijonų. Tai mes turim projektų, kurių mes tiesiog galėtume nedaryti Vilniaus mieste, ir tų pinigų būtų“, – tikino A. Nemunaitis.
Pavyzdžiui, beveik 40 milijonų savivaldybė planuoja išleisti automobilių stovėjimo aikštelei Antakalnyje. Dar 20 milijonų – keleiviniams laivams per Nerį. Benkunskas net buvo užsiminęs, kad gyventojų evakuacija galėtų vykti ta pačia Nerimi, jeigu ji būtų išgilinta.
„Kai kalbama apie evakuacijos planą upe, tai, manau, beprasmiška. Užtektų sugriaut vieną tiltą ties Gariūnais, ir viskas, baigta“, – merui oponavo žurnalistų kalbintas vilnietis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
