Evakuacijos atveju – trys kryptys iš Vilniaus: kur ir per kokias nelaimes judėtume?

Evakuacijos planas yra pasiekiamas internetu saugusvilnius.lt, o fizinių kopijų bus galima rasti seniūnijose bei bibliotekose.

„Parengtas evakuacijos planas savaime nereiškia, kad laukiame realios grėsmės ir ruošiamės miesto evakuacijai. Įvairūs pastarųjų metų įvykiai, pavyzdžiui, lėktuvo nukritimas tiesiog vilniečių kieme, parodė, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiems kylantiems lokaliems iššūkiams. Šiuo metu skirtingiems scenarijams esame pasiruošę geriau nei bet kada iki šiol, tačiau tikimės, kad planas liks dulkėti stalčiuje ir bus išbandomas tik pratybose“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Planas rengtas tiek įvertinus karinę patirtį Ukrainoje, tiek semiantis žinių iš evakuacijos praktikų JAV, kur tai reikalinga dėl gamtinių katastrofų. 

Miesto evakuacija gali būti inicijuojama dėl ekstremalių infrastruktūros avarijų, stiprių gamtinių stichijų, branduolinės grėsmės, hibridinių atakų ar karinės invazijos. Priklausomai nuo priežasties, gali skirtis evakuacijos mastas. Evakuacija gali būti vykdoma ir miesto ribose, evakuojant vilniečius iš vieno rajono į kitą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai kaip evakuosis Vilnius: yra trys kryptys, dalį žmonių išveš miesto transportas

Masinė gyventojų evakuacija: kaip ji vyktų ir kas užtikrintų saugumą?

Karas arba stichinė nelaimė Lietuvoje? Siūlo, ką gydyti pirmiausia, o kam leisti mirti

Pirmas evakuacijos etapas – gyventojų perspėjimas

Plane numatytas penkių žingsnių evakuacijos procesas nuo gyventojų perspėjimo iki grįžimo į miestą, kai tam yra galimybė.

Kilus pavojui, dėl kurio reikėtų palikti miestą, gyventojai pirmiausia būtų nedelsiant informuojami sirenomis, perspėjimo pranešimais mobiliuosiuose telefonuose bei per oficialius informacijos sklaidos kanalus: radiją (M-1, Radiocentras, LRT), LRT televiziją, savivaldybės tinklalapį, socialinius tinklus.

Pirmuoju pranešimu būtų siunčiama žinia apie ekstremalios situacijos pobūdį, evakuacijos būtinybę, skelbiama pagrindinė informacija apie evakuacijos maršrutus. Gyventojai gautų konkrečius nurodymus pagal jų vietovę – pranešime būtų nurodomi seniūnijai paskirti maršrutai, surinkimo ir tarpiniai evakavimo punktai, evakuacijos laikas.

Informacija apie galimus eismo apribojimus, nukreipimus ir prioritetinius maršrutus oficialiuose kanaluose būtų nuolat atnaujinama pagal eismo situaciją realiuoju metu.

Žmonės, kuriems bus reikalinga pagalba, pavyzdžiui, išvykti iš miesto, galės keiptis numeriu 19101. Karštoji linija veikia jau dabar, tiesa, kol kas tik darbo dienomis ir darbo valandomis.

Evakuacijos atveju skambučių skaičius išaugtų žaibiškai, todėl karštoji linija gali „nulūžti“. Taip nutikus, skambučiai būtų peradresuojami Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos numeriu 111.  

Skirtingiems scenarijams – trys evakuacijos kryptys

Plane numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys iš sostinės.

Panevėžio ir Šiaulių kryptis (Ukmergės gatvė). Šia kryptimi numatomas greitas išvažiavimas šiaurės kryptimi. Ji pasirenkama tuo atveju, jei grėsmė kyla miesto pietinėje ar centrinėje dalyje, arba kai būtina išlaikyti judėjimą į šiaurės Lietuvos regioną.

Ši kryptis svarbi, jei įvyksta:

• karinė invazija iš pietryčių;
• hibridinė ataka;
• branduolinės grėsmės iš Visagino Ae ar Astravo AE.

Klaipėdos ir Kauno kryptis (išvažiavimas per A1 magistralę). Numato pagrindinius maršrutus vakarų kryptimi, kurie yra naudojami, kai miesto centrinės arba rytinės dalys yra paveiktos ekstremalios situacijos arba kai būtina gyventojus perkelti link jūros pakrantės regionų. Pagrindiniai keliai šia kryptimi apima išvažiavimą per A1 magistralę. Ši kryptis naudinga, kai reikia evakuoti miesto centrinę dalį ir užtikrinti greitą judėjimą link vakarinės šalies dalies.

Ši kryptis svarbi, jei įvyksta:

• stiprios gamtinės stichijos;
• ekstremalios infrastruktūros avarijos;
• karinė invazija iš pietryčių.

Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis (Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė, Liepkalnio gatvė, Eišiškių plentas). Ja vyksta judėjimas pietų link. Ši kryptis naudojama, kai yra didelis srautas iš pietinių ir rytinių miesto rajonų arba kai būtina greitai pasitraukti į pietinius Lietuvos regionus.

Ši kryptis svarbi, jei įvyksta:

• karinė invazija iš rytų;
• hibridinės grėsmės;
• gamtinės grėsmės, galinčios užblokuoti šiaurės ir vakarų kryptis;
• branduolinės grėsmės iš Visagino Ae ar Astravo AE.

Evakuacija galima ir miesto viduje. 

Evakuacijos kryptis būtų pranešama gyventojams tik paskelbus apie būtinybę evakuotis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad evakuacijos krypčių miestai nebūtinai yra galutiniai evakuacijos taškai – gyventojai gali būti nukreipiami ir į pakeliui esančias gyvenvietes.

Vilniaus savivaldybė yra sudariusi tarpusavio pagalbos sutartis su 16 kitų savivaldybių, kad prireikus vilniečiais būtų pasirūpinta.

Kiekvienam evakuacijos scenarijui numatyti pagrindiniai bei alternatyvūs maršrutai iš kiekvienos seniūnijos, kuriuos galima patogiai pasiekti per „Google“ žemėlapius, spustelėjus nuorodas, esančias viešojoje evakuacijos plano dalyje. Plane taip pat analogiškai nurodomi maršrutai už miesto ribų.

Įvardijo silpnąsias vietas

Visgi prasidėjus evakuacijai nereikėtų tikėtis, kad kelionė įvyks greitai ir be trikdžių. Padidėjus automobilių srautus, susidarys kamščiai. Deja, vietos, kuriose jie jau dabar būna didžiausi, iki šiol nebuvo rimtai tvarkomos.

„Planuodami evakuacijos kryptis bei maršrutus įvertinome ir mūsų kelių būklę, identifikavome kritines vietas, kuriose susidaro „butelio kakliukai“. Kadangi tai yra valstybinės reikšmės infrastruktūriniai projektai, kreipėmės į valdžios institucijas dėl resursų juos sutvarkyti“, – teigia V. Benkunskas.

Meras įvardija penkis prioritetinius projektus: „Siekiant užtikrinti didesnį gyventojų saugumą, būtina atlikti šiuos darbus: Valakampių tilto kapitalinis remontą, A1 išvažiavimo platinimą, Mykolo Lietuvio gatvės statybą bei Geležinio vilko ir Molėtų plento sankryžos rekonstravimą į dviejų lygių sankryžą, Šiaurinės gatvės statybą nuo Vilniaus Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g., Eišiškių plento rekonstravimą jį platinant.“

Svarbu pažymėti, kad evakuacijos procesas yra dinamiškas, todėl visos pateikiamos kryptys gali būti koreguojamos atsižvelgiant į situaciją. Jei pagrindiniai maršrutai taptų neprieinami dėl infrastruktūros pažeidimų, transporto spūsčių ar kitų nenumatytų aplinkybių, būtų nedelsiant paskelbiama apie alternatyvius maršrutus ar kitas evakuacijos kryptis.

Negalintiems evakuotis patiems – numatyta savivaldybės pagalba

Sostinės evakuacijos plane numatoma trijų tipų evakuacija – savarankiškas išvykimas, evakuacija su savivaldybės pagalba bei socialines ar slaugos paslaugas namuose gaunančių asmenų evakuacija.

„Savarankiška evakuacija yra pagrindinis evakavimo būdas iš miesto“, – nurodo V. Benkunskas.

Vilniečiai, turintys automobilius ir galintys savarankiškai palikti miestą, turėtų pasirūpinti svarbiausiais daiktais bei, naudodamiesi savivaldybės nurodytais maršrutais, išvažiuoti iš miesto.

Neturintys galimybių išvykti savarankiškai, turėtų pasiekti artimiausią surinkimo punktą – visoje sostinėje numatyta beveik 60 tokių punktų. Čia gyventojai būtų suskirstomi į grupes, formuojamos transporto priemonių kolonos ir jų palydos. Negalintiems savarankiškai pasiekti surinkimo punkto, reikėtų paskambinti civilinės saugos linija 19101, kad būtų paskirtas savanoris, galintis palydėti, arba transportas pavėžėjimui.  

Trumpalaikė pagalba (pavyzdžiui vanduo ar maistas) gyventojams taip pat būtų teikiama numatytuose 10 tarpinių surinkimo punktų. Vilniuje numatyta ir 12 galutinių evakuacijos taškų – priėmimo punktų.  

Asmenų, gaunančių socialines paslaugas tiek namuose, tiek socialinės priežiūros įstaigose, taip pat pažeidžiamų gyventojų evakuacijos procesas būtų organizuojamas pagal toje įstaigoje numatytą tvarką. Savivaldybė, kaip remiančioji institucija, organizuotų transporto pagalbą bei telktų žmogiškuosius resursus evakavimui organizuoti.

Savivaldybė numato, kad evakuacijai galėtų skirti 400 Vilniaus viešojo transporto autobusų. Papildomai transportą galėtų suteikti ir seniūnijos, nes kiekviena iš jų turi bent po vieną transporto priemonę. Taip pat evakuacijos atveju pagalbos būtų prašoma iš kitų subjektų, turinčių transporto priemones.

Kviečia gyventojus iš anksto susipažinti su planu

Tam, kad evakuacija būtų sklandi, gyventojai kviečiami iš anksto susipažinti su evakuacijos procesu ir turėti savo šeimos planą – apgalvoti susitikimo vietą, svarbiausius kontaktus, konkrečius veiksmus skirtingose situacijose. Kuo daugiau detalių apgalvojama iš anksto, tuo ramiau galima  reaguoti į iškylančias grėsmes.

Svarbu įvertinti, kuris evakuacijos tipas būtų tinkamas kiekvienam asmeniui ar šeimai: savarankiškai (jei turi savo automobilį), su savivaldybės pagalba per surinkimo punktus arba gaunantiems socialines ar slaugos paslaugas namuose.

Jeigu nusprendžiama evakuotis savarankiškai, svarbu peržiūrėti numatytus maršrutus, kurie vestų nuo namų, darbo ar kitų dažnai lankomų vietų, o jeigu reikalinga savivaldybės pagalba – žinoti artimiausius surinkimo punktus.

Gaunantiems socialines ar slaugos paslaugas namuose padės juos lankantys darbuotojai. Nesulaukus jų, reikėtų skambinti civilinės saugos pagalbos linija 19101.

Galiausiai, visais atvejais rekomenduojama pasiruošti išvykimo krepšį su būtiniausiais daiktais: maistu, vandeniu, drabužiais, nepamiršti pasiimti dokumentų.

Kilus grėsmei, dėl kurios reikėtų evakuotis, gyventojai turėtų tikrinti pranešimus apie evakuacijos eigą ir laikytis institucijų nurodymų, kad būtų išvengiama sąmyšio mieste. Taip pat reikėtų vadovautis plane numatytais bendruomeniškumo principais: pasiruošti iš anksto, stengtis išlikti ramiais ir sąmoningais, dalintis informacija su kitais, padėti asmenims su negalia, kaimynams (patariama susipažinti ir aptarti, kuo galite vieni kitiems padėti) bei rodyti pavyzdį kitiems.