„Girdžiu kolegas kalbančius apie tai, kad galbūt įstatymo pataisos reikalingos. Aš manau, kad galbūt tai ir yra kelias, kuriuo reikėtų eiti“, – trečiadienį transliuotame interviu portalui „Delfi“ sakė G. Landsbergis.
„Mes esame tokioje tradiciškai nusistovėjusių normų pasaulyje, būtent kai kalbame apie užsienio politiką ir tai veikia. Jeigu yra pasitikėjimas, yra gera valia, jeigu pasitikėjimo ir geros valios nelieka, tada yra kelias reglamentuoti“, – pridūrė jis.
Taip ministras kalbėjo Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) pastaruoju metu nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas praėjusią savaitę pasiūlė keisti dabartinę ambasadorių skyrimo tvarką, kad valstybės vadovui būtų pateiktas ne tik URM pasirinktas, bet visi atrankoje dalyvavę diplomatai.
URM kanclerė Inga Černiuk teigia, kad šalies vadovui norint gauti visą atrankoje į diplomatinių atstovybių vadovus dalyvaujančių asmenų sąrašą, tektų keisti Konstituciją.
G. Landsbergis nepatikslino, kaip siūlytų keisti ambasadorių skyrimo tvarką.
„Jis tiesiog turėtų būti proporcingas ir galių pasiskirstymas čia irgi turi būti adekvatus“, – sakė ministras paklaustas, ar įstatyme siektų numatyti prezidento galios sumažinimą.
Anot G. Landsbergio, nors pastaruoju metu daugiausia diskusijų kyla dėl ambasadoriaus Varšuvoje, jis taip pat priminė apie įstrigusią dabartinio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno situaciją.
E. Bajarūnas sulaukus ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų, G. Landsbergis sustabdė jo funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas Gitanas Nausėda šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.
Prezidentūra yra pareiškusi, jog sprendimo dėl jo likimo G. Nausėda nepriims, kol negaus nepriklausomo tyrimo išvadų. Tuo metu Vyriausybė ir URM teigia, jog galimybės atlikti kokį nors papildomą tyrimą nenumato teisės aktai.
„Net prezidento veto, kas jau turbūt yra stipriausias instrumentas, yra galimybė Seime jį atmesti, jeigu yra pakankamai tam balsų. Kitaip tariant, veikia atsvarų sistema. Šiuo atveju atsvarų sistemos nėra – prezidentas pasakė ir mes ambasadoriaus Londone neturime“, – teigė G. Landsbergis.
