Priešingai yra su pavardės pakeitimo tvarka, sąlygomis ir galimybės. Į svarbiausius klausimus, kada, kodėl ir kaip galima pasikeisti pavardę, atsako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.
Reikalavimai ir sąlygos
Pavardės keitimo pagrindus ir tvarką nustato 2016 m. Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Jose numatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.
„Taigi, kad pasirinktas vardas prieštarautų gerai moralei praktikoje nėra dar buvę. Aukščiausiasis teismas dar 2006 m. konstatavo, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje. Taigi pasirinktos pavardės negali prieštarauti lietuvių kalbos taisyklėms, pvz.: Reeman, Daevskaya, Rollen, Winston ir pan.
Be to, išvardinsiu visas priežastis, numatytas taisyklėse, kada asmuo gali pakeisti savo pavardę. 1. Nori turėti tėvų pavardę; 2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 3. nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių; 4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 6. pasikeitė pavardę užsienio valstybėje; 7. nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas;
8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę. Septintame punkte aprašytas pagrindas gali būti keičiamas pavyzdžiui, taip, pavyzdžiui, Sakalauskas – Sakalas, Jonauskas – Jonas, Leonavičius – Leonas ir pan.“, – nurodė I. Jurgutienė.
Anksčiau priimtose taisyklės buvo numatyta galimybė ir tokia, kad pavardę buvo leidžiama keisti, jeigu pareiškėjas turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti. Pernai patvirtintose taisyklės nebeliko tokio pagrindo.
Kokią pavardę rinktis po vestuvių?
Ištekėjusios moterys Lietuvoje vis dažniau renkasi pavardes, kuriomis nenurodoma šeiminė padėtis. Specialistė primena, kad tam galioja irgi aiškios taisyklės, moterys negali tiesiog pasirinkti gražiai skambančią pavardės versiją.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. nutarime numatyta, kad tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė, pvz.: Alminė (iš Alminas), Talmantė (iš Talmantas), Butkė (iš Butkus), Vaitiekė (iš Vaitiekus), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza).
Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. Taigi šiuo pagrindu moteris gali rinktis vyro pavardę tik su galūne -ė, bet nekeičiant vyro pavardės kitos dalies. Jeigu Vyro pavardė Bitinas, tai jo sutuoktinė gali pasirinkti pavardę Bitinienė arba Bitinė, jeigu vyro pavardė būtų Bitas (is), tai sutuoktinė galėtų rinktis – Bitienė ar Bitė.
Anksčiau minėtame VLKK nutarime ,,Dėl moterų pavardžių darymo“ nėra numatyta galimybė moteriai po santuokos pasirinkti vyriškos formos pavardę. Taigi Lietuvoje moteris santuokos sudarymo metu negali rinktis vyriškos formos pavardės. Taip pat susituokus užsienio valstybėje LR pilietei pavardė Lietuvoje būtų suteikiama pagal LR civilinius įstatymus.
2006 m. net Aukščiausiasis teismas nepatenkino dviejų LR piliečių, kurių pastovi gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir kurie susituokė užsienio valstybėje, prašymo moteriai po santuokos suteikti vyriškos formos pavardę.
Bet taisyklėse yra numatytas pavardės pakeitimo pagrindas - 9.6. pasikeitė pavardę užsienio valstybėje. Jeigu moteris pasikeistų pavardę užsienio valstybėje ir pateiktų pavardės keitimo dokumentą, tai pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių nuostatas Teisingumo ministerija svarstytų klausimą dėl moters pavardės pakeitimo Lietuvoje“, – teigė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Visgi, taisyklėse numatyta, kad kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Anot savivaldybės atstovės, su VLKK konsultuotis dėl žmogaus sugalvotos pavardės netenka, nes taisyklėse nėra numatytas toks pavardės keitimo pagrindas. Taigi pavardė nėra keičiama į pačio asmens susigalvotą pavardę.
