„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, virusologas Saulius Čaplinskas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė diskutavo apie tokius Vyriausybės siūlymus.
Situacija sparčiai blogėja
Laidoje duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius atkreipė dėmesį, kad užsikrėtimų skaičius šalyje sparčiai auga, o tendencijos rodo, kad šiemet bus pasiekti ir COVID-19 rekordai:
„Pagal dabartinius duomenis, palyginus su praėjusia savaite, augimas pagreitėjo. Jau turime 4 savivaldybes, kuriose jau buvo viršyti praėjusių metų rekordai. Manau, kad mes šiemet ir toliau viršysime praėjusių metų rekordus.
Mes turime delta atmainą ir aktyvią visuomenės dalį, kuri priešinasi skiepams. Tai jie dabar ir serga. Viskas priklauso nuo mūsų žmonių elgsenos. Ruduo yra tas laikas, kai mes grįžtame į patalpas. Koronavirusas eina kartu su peršalimo ligomis, tai nenuostabu, kad tas susirgimų skaičius didėja.“
I. Ruginienė pastebi, kad spartus skaičių augimas yra tiesiogiai susijęs ir su testavimo apimtimis.
„Pradėkime nuo atvejų skaičiaus augimo. Jei lyginsime su praėjusiais metais, reikia turėti omenyje, kad testavimo tempai šiais metais yra nežmoniški. Mes turime sąrašą pareigybių, kurie privalomai turi testuotis. Gamybinės įmonės tuos tempus iškėlė į didelius skaičius. Tai normalu, kad ir tų atvejų registruojame daugiau. Manęs labiau neramina mirtys ir tie sunkūs atvejai“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.
Politikos ir pandemijos valdymo santykis – problema
Duomenų mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad kovoje su koronavirusu politikai dalyvauti neturėtų, o jų dalyvavimas – problema:
„Mums labiausiai nesiseka todėl, kad epidemijos valdymas tapo politinis. Išėjimas iš epidemijos – vakcinacija. Ir tai yra vienintelis dalykas. Ta politika sužaidė taip, kad buvo dvi žinutės: viena skelbė, kad reikia vakcinuotis, o kita – vakcinos pavojingos. Tada paprastas žmogus dvejoja ir nesivakcinuoja. Čia nereikia lygintis su kitomis šalimis. Pas mus yra žemas imunizacijos procentas ir jo užtenka, kad epidemija siautėtų. Pas mus, jei imunizacijos procentas nebūtų žemas, nebūtų ir sirgimų. Gavosi toks dvigubas dalykas. Tai, kad mes gerai tvarkėmės ir žmonės nepersirgo, kai dar nebuvo vakcinų dabar serga, nes nesivakcinavo.
Depolitizacija viso pandemijos valdymo būtų labai padėjusi. Ką reiškia depolitizuoti? Tai reiškia, kad mes atiduodame viską specialiam centrui, kuri surenka komandą ir yra atsakinga. Turi visą laisvę veikti ir tik raportuoja politikams. Pas mus nėra pasitikėjimo. Kai labai bloga situacija – bėgame pas ekspertus, o kai situacija gera – jų neklausom. Gaunasi tampymasis. Kai kovoji su pandemija – negalima blaškytis.“
Jis taip pat pridūrė, kad išėjimas iš pandemijos nesivakcinuojant yra tiesiog neįmanomas:
„<...> kai tu turi problemą ir turi sprendimą, koncentruotis reikia prie efektyviausio. Visos kitos priemonės yra gerai, bet vakcinavimas, nors jis ir atrodo priverstinis, taip yra visose šalyse. Ten, kur nebuvo prievartos, mes puikiai matome, kad tai buvo vienintelis sprendimas. Dabar sako, kad „neverskite mūsų, išspręskite tą problemą be skiepų“. Tai yra neįmanoma.“
I. Ruginienė tikina, kad tai, kas dabar vyksta valstybėje yra chaosas, kurio metu apsaugos priemonės ir ribojimai praranda pasitikėjimą.
„Kas vyksta dabar? Manau, kad visiškas chaosas valstybėje. Komunikacinės žinutės tokiu sunkiu periodu turi būti labai aiški ir vienoda, kalbanti Vyriausybės vardu. Šiandien – stresas, kurį patiria darbuotojai, nes jie yra apkaltinti dėl blogo pandemijos valdymo. Kaltas lieka paprastas žmogus, kuris viską atkentės. Tą procesą ir matome: nesusitarimas, neaiškus sprendimai, kurie kelia stresą, nerimą tarp darbuotojų. Svarbiausia, mes prarandame pasitikėjimą priemonėmis ir ribojimais.
Mums dabar reikėtų auginti pasitikėjimą priemonėmis, ribojimais ir tik tada gausime teigiamus rezultatus.
<...> per visą šitą laikotarpį, susikoncentravę vien į skiepijimą, pamiršome kaukes, pamiršome gamybinius procesus, procesų sureguliavimą, nesibūriavimą, nevaikščiojimą po barus. Mes tai pamirštame ir kuo toliau, tuo labiau nepasitikėsime ir šitomis priemonėmis. Tai ir yra esminė klaida, kurią mes darome. Tai sukelia žmonių pyktį, nes viskas koncentruota į skiepus. Jei tu nepaskiepytas – tu esi blogas.“
Panašios nuomonės yra ir virusologas S. Čaplinskas. Anot jo, apie vakcinaciją ir saugumo priemones turėtų kalbėti ne politikai, o medicinos sektoriuje dirbantys autoritetai, kuriais visuomenė pasitiki.
„Pirmiausia, turi kalbėti vietiniai mediciniai autoritetai, o ne politikai. Turi kalbėti tie, kuriais pasitiki visuomenė. Per juos eiti gilyn – į bendruomenes, į šeimos gydytojus, į bažnyčią. Bėda yra ta, kad komunikacijoje nėra turinio. Iš esmės, turinys yra gąsdinantis. Tai, kad viešajam sektoriuje dirbantys asmenys turi būti pasiskiepyję, bent jau iš medicininės pusės, net nekyla klausimų. Jie rizikuoja patys ir sudaro riziką kitiems. Kitas dalykas, jei mes sumažinsime testavimo apimtis, ar tada mes aiškiai suvokiame kovos su pandemija tikslus? Tikslas – kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį, kad jis galėtų atitinkamai keisti savo elgseną.“
Visą laidą galite stebėti vaizdo įraše, kurį rasite čia:
