Pateikiame pirmadienio spaudos apžvalgą.
Benzinui pabrangus beveik iki 5 litų, vartotojams atimta teisė iš anksto sužinoti, kiek jis kainuoja: monopolininku „Orlen Lietuva“, įslaptinusiu didmenines kainas, pasekė ir Lietuvos degalinės. Nuo liepos 1-osios išnyko naftos perdirbimo monopolininko „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos internete. Šiuo metu čia galima rasti nebent savaičių senumo duomenis, kurie niekam neįdomūs. Tačiau jų pavyzdžiu jau pasekė ir degalinės: degalų kainos dingo ir iš visų mažmenininkų tinklalapių. Tiesa, kol kas konkurencijos bei vartotojų teisių pažeidimus stebinčios tarnybos tyli, o žmonės, nenuvykę į degalinę, nebegali sužinoti net apytikslių kainų.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teisinosi, kad vartotojas internete negali sužinoti ir kur yra pigiausias pienas. „Kai kainų neskelbti nusprendė mūsų didmenininkas “Orlen Lietuva„, Viešųjų pirkimų tarnyba mums išaiškino, kad to daryti neįpareigoja įstatymai. Įpareigoja tik skelbti kainas iš anksto, bet kaip - nenurodo. O kiti mažmenininkai juk irgi neskelbia, kur Vilniuje pigiausias pienas“, - aiškino jis. Anot jo, gali būti, kad kai kuriose degalinėse išnyks ir iš tolo matomos švieslentės, o kainas bus galima pamatyti tik pačiose degalinėse. „Degalų kainas apgaubė paslaptys“. VAKARO ŽINIOS
„Bėda, kad visa dabartinė politikų karta niekada nesimokė modernios makroekonomikos. O aš niekaip negaliu įsisiūlyti jiems paskaityti tokių paskaitų. Dabartiniai politikai - labai įžeidūs žmonės. Galvoja: mes taip aukštai stovime, viską ir taip suprantame“, - sako profesorius Povilas Gylys. Pasak jo, nepasikeitus požiūriui, gerai negyvensime ir 2030-aisiais: „Perkamosios galios augimo sulaikymas, ypač esant neaiškiai eksporto rinkų padėčiai, yra vienas iš svarbiausių neigiamų veiksnių. Kaip visada, mes paimame mažą dalį ir manome, kad sprendžiame visumos problemą. O svarbiausia - sprendžiame ją silpnųjų sąskaita. Niekaip neatsigręžiama į tuos, kurie galėtų prisidėti prie valstybės išlaikymo. Niekas taip ir nesureagavo į mano pasiūlymą, pavyzdžiui, peržiūrėti, mano galva, antikonstitucinį ir neracionalų antros pensijų pakopos egzistavimą. Tai yra didžiuliai pinigai. Svarstykime: galbūt P. Gylys yra neteisus. Bet nėra net svarstymo, ar jis nėra antikonstitucinis“.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, antros pensijų pakopos egzistavimas - antikonstitucinis, P. Gylys atsakė: „Kai valstybė surenka mokesčius į “Sodrą„, jie yra viešieji finansai. O viešieji finansai yra skirti bendriems viešiems nacionaliniams klausimams. Šiuo atveju - socialinei apsaugai. Bet kai pinigai iš “Sodros„ nudrenuojami atgal į privatų sektorių neviešiems klausimams spręsti, kai vėl privatizuojami, kyla klausimas, kam mes “Sodrai„ mokame mokesčius. Jei į biudžetą surenkame mokesčius ir pasamdome privačią firmą, kad ji tiltą pastatytų, kelią nutiestų - viskas gerai, nes mes gauname viešą gėrybę - kelią, tiltą ar panašiai. Bet kai surinktus mokesčius atiduodame į privačius fondus, o šie - į privataus žmogaus rankas, tai kyla klausimas, kam mes šį finansinį zigzagą darome?“ „Respublika“ kalbina profesorių apie tai, kas vyksta Europoje ir kaip tai atsilieps Lietuvai. „Neišmanymas krizę užlaikys ilgam“. RESPUBLIKA
Alytaus šaldytuvų gamyklą „Snaigė“ siekia įsigyti kompanija iš Kazanės miesto Rusijoje. Šaldymo įrangos gamintojai jau spėjo įvertinti Alytaus darbininkus, o dabar nagrinėja finansinius dokumentus. „Lietuvos ryto“ žiniomis, į vienintelę Baltijos šalyse šaldytuvų gamyklą „Snaigė“ nusitaikė viena didžiausių Rusijos šaldymo įrangos ir vitrinų gamybos kompanijų „Polair“. Kompaniją valdo Rusijos turtuolis Aleksejus Kovalčiukas, kapitalą susikrovęs iš prekybos spalvotaisiais metalais.
Apie derybas dienraščiui netiesiogiai patvirtino ir „Polair“ atstovai. Kad „Snaigė“ sulaukė strateginio investuotojo, šių metų liepos 22 dieną pranešė įmonės vadovas Gediminas Čeika. Tačiau jis atsisakė įvardyti investuotojo vardą. Pranešta, kad „Snaigė“„ akcininkai - keturi investiciniai fondai - sudarė preliminarią sutartį dėl 58,86 proc. akcijų pardavimo įmonei “Tetal Global Ltd„. Spėjama, kad ji buvo sukurta specialiai šiam sandoriui. “Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigt„ - sakė G. Čeika. Tačiau jis pridūrė, kad derybos su strateginiu investuotoju vyksta sėkmingai. Galutinio rezultato tikimasi vėlyvą rudenį. “Lietuvių „Snaigę“ gaivins rusai". LIETUVOS RYTAS
Lietuvos žmonės įpratę vartoti nereceptinius vaistus, kai reikia ir nereikia. Lietuvoje per mėnesį suvalgoma dešimtys kilogramų vaistų nuo skausmo, virškinimo fermentų, aktyviosios anglies, taip pat išgeriama šimtai litrų nervinę įtampą mažinančių augalinės kilmės vaistų. Rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ duomenimis, per pastaruosius 3 mėnesius Lietuvoje buvo parduota per 386 tūkst. buteliukų širdies lašų. Per 3 mėnesius buvo išgerta ir apie 192 tūkst. valerijonų tinktūros buteliukų. Sunkmečiu stresas gydomas ne tik valerijonais ar kitokiais lašeliais. Jo vertė - ir milijonai litų, kuriuos žmonės pakloja vaistams nuo skausmo. „IMS Health“ duomenimis, preparatams, kurių veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, per pastaruosius 3 mėnesius skausmų persekiojami žmonės išleido maždaug 2,4 mln. litų, ir nupirko maždaug 0,5 mln. šių vaistų pakuočių. „Vaistai jau tampa įprastu maistu“. LIETUVOS RYTAS
Apie 1,7 mln. litų kainavusi Palangos tilto rekonstrukcija baigta vos prieš tris mėnesius, o kurorto komunalininkai jau planuoja keisti peiliu ir dažais apgadintas turėklų dalis. Vos atidarius tiltą ant jo turėklų žvejai išskaptavo gilius griovelius meškerėms pasidėti. Įsibėgėjus vasaros sezonui įsiamžinti ant tilto suskubo poilsiautojai. Tilto turėklus „puošia“ išpjaustytos širdelės ir inicialai. „Palangoje dirbu jau penkerius metus ir kasmet pavasarį esame priversti keisti išpjaustytas tilto turėklų dalis“, - sakė jūros tiltą prižiūrinčių Palangos komunalininkų vadovas Kostas Skierus. Iš karto pakeičiama apie 180 metrų sugadintų turėklų. Tai kainuoja apie 7 tūkst. litų. Dabar pabrangus medienai turėklų keitimo kaina išaugs iki 9 tūkst. litų. Specialiai įsimylėjėlių užrašams žadama skirti plačią lentą, kuri tilto pabaigoje būtų pritvirtinta ant viso turėklo. Palangos meras Šarūnas Vaitkus viliasi, jog tokią lentą pritvirtinus rugpjūčio pabaigoje galbūt liautųsi nuolatinis tilto turėklų niokojimas?.. LIETUVOS RYTAS
Iki naujųjų mokslo metų pradžios beliko tik šiek tiek daugiau nei savaitė, tačiau ne vienos rekonstruojamos mokyklos aplinka primena nežinia kada pasibaigsiančių statybų aikštelę. Bene ryškiausiu nevykusios mokymo įstaigų renovacijos simboliu tapo Kupiškio r. Subačiaus miestelio gimnazija. Nors sutartis tarp Kupiškio r. savivaldybės, įgyvendinančios Subačiaus gimnazijos renovacijos projektą, ir viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios statybų bendrovės iš Kauno „Baltic construction development group“ (BCDG) buvo pasirašyta dar 2009 gruodį, praėjus beveik dvejiems metams gimnazijos atnaujinimas vis dar nebaigtas. Pasak gimnazijos direktorės Janinos Ivanovienės, iki šiol gimnazijos pastatas iki galo nėra apšiltintas, nesuremontuota sporto salė, tačiau „to padaryti nebėra ir kam, nes BCDG bankrutavo“. Kupiškio r. savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio tikinimu, nors subatėnų vaikams mokslo metus statybvietėje teks pradėti ir šiemet, bet esą rengiamasi skelbti konkursą naujam rangovui parinkti, o jo nugalėtojas remontus mokykloje baigs iki šių metų pabaigos. RESPUBLIKA
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ekonomikos departamento Investicijų skyriaus vyresniosios specialistė Vilma Vėtaitė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek šiandien iš viso šalyje renovuojama mokyklų, tačiau, pasak jos, „ pagal Valstybės investicijų programą šiemet Vyriausybė per ŠMM skyrė 27,270 mln. litų šešiasdešimt keturioms švietimo įstaigoms renovuoti. Bet iš jų baigtos atnaujinti 2011-aisiais bus tik 5. Tai reiškia, jog jau iš anksto užprogramuota, kad 59 švietimų įstaigų auklėtiniams ir darbuotojams teks mokytis ir dirbti ne visai jaukiomis sąlygomis. “Respublika„ aplankė kai kurias renovuojamas Vilniaus mokyklas - padėtis ten daug blogesnė, nei skelbia sostinės vadovai.“Dalis moksleivių mokslo metus praleis statybvietėse". RESPUBLIKA
